Matyt straipsnio autoriu nešdamas gandras numetė ne i darža , o tiesiai ant bėgiu ar akmenu kruvos - aiškiai išryškėjus liguista nemeilė gandrams .

Anksčiau visi, kas gyveno kaime, žinojo, kad po javapjūtės, apie
Žolinę vis dažniau gandrai būriuojasi laukuose ir išskrenda. Tikrai retas atvejis, kad rugsėjo mėn. pamatytum gandrų, nebent kokių užsilikėlių, kurie jau ir neišskris.

cia proto, senoliai zinojo ka sako, netrynk pederastkos , o skaiciuok gandrus

Lietuva nėra labai didelė, o jų laukuose prieš rudenį susiburia labai daug į kolonijas. Tai domina tokie klausimai iš gamtininkų, nes niekas dar nepasakė, kiek jų iš viso peri ar gyvena šalyje, ir kodėl niekada neteko sutikti mirusio gandro, kur baigiasi jų paskutinė kelionė?