Taigi, kai 39 metų dviejų vaikų mamai buvo pasakyta, kad aplink jos širdį užsikimšusios trys arterijos, visa jos šeima buvo sukrėsta. 2020 m. rugsėjį moteriai buvo paskirta triguba šuntavimo operacija, o po dviejų mėnesių ji planavo ištekėti už savo partnerio Reweti.
Nors ji nerimavo dėl to, kad taip arti savo didžiosios šventės datos teks gulti ant operacinio stalo, vakare, prieš operaciją, ji vakarieniavo su Reweti ir savo sūnumis ‒ 10 metų Inatius ir 6 metų Te Awa.
Žodžiai įgavo šiurpinančią prasmę
Ji pajuokavo, kad Reweti nedrįstų išjungti jos gyvybės palaikymo, kol nebus atlikta bendra anestezija, rašo mirror.co.uk. Tačiau po to, kai operacijos metu kilo komplikacijų, jos žodžiai įgavo šiurpinančią prasmę.
2.30 val. Reweti sulaukė gąsdinančio telefono skambučio, kad Dianne būklė kritinė. Kai gydytojai atvėrė krūtinės ląstą, jos širdis ėmė spazmuoti. Jis prisiminė: „Balsas telefone buvo sunerimęs ir man pasidarė baisu“.
Chirurgai paaiškino, kad Dianne širdis sustreikavo vos tik ją palietė. Ant operacinio stalo Dianne širdis sustojo tris kartus. Po trečiojo karto chirurgas turėjo rankomis ją masažuoti, kad vėl pradėtų plakti.
Šeimai pasakė, kad moteris gyvens tik valandą
Reweti buvo paprašytas atvežti berniukus į ligoninę atsisveikinti su mama, kuri, pasak gydytojų, buvo prie pat mirties. Jis prisiminė širdį veriančius jauniausio sūnaus žodžius mamai, kai jie sėdėjo prie jos lovos. „Myliu tave, mama, myliu tave mama, myliu tave mama“, ‒ kartojo jis.
Šeimai buvo pasakyta, kad Dianne liko gyventi tik valanda, bet kai ta valanda atėjo ir praėjo, o Dianne vis dar buvo gyva, atsirado viltis. Gydytojai nusprendė perkelti Dianne į didesnę ligoninę Oklande, Naujojoje Zelandijoje, o jos krūtinės ląsta vis dar buvo atverta. Jai buvo atliktos dar trys operacijos, tačiau ji liko komos būsenoje ir buvo toliau gydoma.
Tiki, kad būdama komos būsenoje žinojo, kas vyko aplink
Šeimai buvo pasakyta, kad ji gali niekada nepabusti, o jei atsibustų, negalėtų nei vaikščioti, nei kalbėti. Tačiau Dianne smegenys veikė puikiai – ji netgi tiki, kad būdama komos būsenoje žinojo, kas vyko aplink.
„Aš mačiau dalykus, tarsi jie būtų tikri. Mačiau save negyvą dėžėje, žiūrinčią žemyn. Tai buvo tarsi televizoriaus žiūrėjimas, kai keičiate kanalus“, – sakė ji.
Ji pridūrė, kad taip pat matė, kaip žmonės atvyksta į jos „tangi“ – tai maorių kalbos žodis, reiškiantis „gedulas“. Tačiau šioje vizijoje buvo susirinkę visi gedintieji, bet kūno nebuvo. Būdama komoje Dianne prisimena girdėjusi su ja kalbančius sūnus.
Ji sakė: „Te Awa kartodavo: „Aš tave myliu, mama“. O Naish: „Kovok mama, kovok“. Stebuklingai, po devynių dienų Dianne pabudo. Tačiau jos laukė didžiulė kova ir ji turėjo iš naujo išmokti vaikščioti ir kalbėti. O pamačius traumą, padarytą jos kūnui, ją ištiko šokas.
„Nežinojau, juoktis ar verkti. Visa krūtinė buvo violetinės spalvos, visur skylės, tiesiog baisu“, – prisiminė ji.
Kiekvieną dieną vertina kaip palaiminimą
Praėjus mėnesiui po to, kai pabudo iš komos, Dianne grįžo į namus Gisborne pabūti su šeima. Tačiau kankino prisiminimai iš komos ir ji sunkiai užmigdavo. Ją apėmė paranoja ir labai norėjosi apsaugoti šeimą.
Padedama psichologų ir konsultantų, Dianne sugebėjo išgydyti psichikos randus po patirtos traumos. Norėdama sustiprėti, mama sugrįžo į sporto salę praėjus vos 10 savaičių po išėjimo iš ligoninės, o po trijų mėnesių ji jau šoko labdaros renginyje. Praėjus šešiolikai mėnesių po operacijos, jai buvo pasakyta, kad būtų galėjusi gyventi be šuntavimo, nes buvo įmanoma jos būklę gydyti vaistais.
Nors iš pradžių labai supyko ir nusiminė, bet Dianne išmoko susitaikyti su tuo, kas atsitiko, ir nieko nekaltina dėl vos neištikusios mirties.
Dabar ji ir Reweti kiekvieną dieną vertina kaip palaiminimą ir nieko nelaiko savaime suprantamu dalyku. Sausio 15 dieną pora pagaliau susituokė draugų ir šeimos apsuptyje.
