Diena iš dienos Irena tikisi, kad suras bent vieną atsakymą. Bent vieną viltį sužinoti, kas nutiko jos 33-ejų sūnui. O kol kas nelieka nieko kito, tik toliau jo ieškoti.
Moteris pasakoja, kad sausio 27-oji – jos gimimo diena, tad sausio 28-ąją į šeimos namus susirinko svečiai, visi smagiai paminėjo gimtadienį, kartu su visais laiką leido ir jos sūnus.
Išėjo neištaręs nė žodžio
Apie 16 val. svečiai išsiskirstė, sūnus dar padėjo nukraustyti stalą, išėjo į lauką parūkyti ir vos parėjęs, apie 17-17.30 val., vėl išėjo pro duris.
„Iš karto nieko blogo nepagalvojau, galvojau kažkur sau išėjo, bet visada, jei eidavo kur nors toliau, visą laiką man pasakydavo, kada ar per kiek laiko grįš.
Praėjo viena, antra valanda, jo vis dar nėra, pabandžiau jam paskambinti apie 20 val. vakaro. Jo telefonas jau buvo atjungtas...
Draugai sakė jam skambino tą dieną, bet po 17 val. jo telefonas jau neveikė ir visąlaik atsakinėjo atsakiklis“, – prisimena mama.
Irena pasakoja, kad jos sūnus – ramaus būdo, atsakingas, tačiau bendraujantis ir turintis puikų humoro jausmą. O šįkart išėjo netaręs nė žodžio.
„Niekur absoliučiai nebuvo jokių užuominų, kad jam kažkas negerai. Ir draugams jis nieko nesakė, dėl nieko nedejavo. Nežinau, ką galvoti. Nėra paaiškinimo...“
Jau kurį laiką E. Rudis dirbo Norvegijoje, į Lietuvą pas šeimą grįžo prieš žiemos šventes. Išvykti planavo sausio viduryje, tačiau nusprendė prasitęsti atostogas ir išvykti mėnesio pabaigoje.
„Jis jau buvo sumokėjęs pusę sumos už nuomą, nes Norvegijoje su draugais nuomojosi namą. Kadangi jau buvo sumokėjęs, sakė, kad vyks sausio pabaigoje arba vasario pradžioje, žiūrės, kaip su bilietais. Tada jis jau žadėjo išvykti, ieškojo pigesnių bilietų“, – dalinosi Irena.
Tačiau išvykti jis negalėjo – jo pasas, banko kortelė liko namuose, kaip ir visi kiti drabužiai ir daiktai. Jis išėjo visiškai be nieko.
Nerimą keliantis radinys
Apie Edvardo dingimą šeima pranešė policijai, jo ieškojo ir vis dar ieško šeima, savanoriai, kariai, policija, kinologai su šunimis. Apieškota viskas, kas įmanoma. Tačiau viena detalė neduoda ramybės:
„Netoli namų, gal už 300-400 metrų, eina keliukas per miškelį. Jis dingo šeštadienį, o kitą ketvirtadienį šalia to keliuko rado jo telefoną, sulaužytą perpus.
Ir sportines kelnes, ir sportinį megztuką. Tai mus suklaidino, nes namuose jis buvo su džinsais ir maikute. Kaip tas sportinis kostiumas ten atsirado – nežinau, negaliu paaiškinti.“
Edvardas tądien iš namų išėjo su juodais džinsais, juodais sportiniais batais ir tamsiai mėlyna trumpa žiemine striuke su gobtuvu, išeidamas su savimi nebuvo pasiėmęs sportinio kostiumo ir jo nedėvėjo.
„Šunys jokių pėdsakų nuo tos vietos, kur rado jo telefoną ir sportinį kostiumą, nerado. Šunys atvedė tik iki mūsų namų vartelių ir atgal. Viskas. Daugiau jokių pėdsakų“, – graudinasi mama.
Irena sako nerandanti tam jokio paaiškinimo, o tyrėjai sako, kad galimai jį iš ten kažkas išvežė arba jis išvažiavo pats.
Sulaužytas telefonas kelia dar daugiau klausimų – galbūt buvo kažkieno priverstas jį sulaužyti:
„Mus tai suklaidino. Nežinau, kodėl jis pats galėtų laužyti telefoną. Jeigu jis norėjo tai padaryti, kam eiti toli nuo namų, į mišką? Nė nežinau, ką galvoti...
Arba jį privertė kažkas, o gal mes tikrai kažko nežinojome, gal pas jį buvo kokie kiti draugai... Nėra jokių paaiškinimų. Vien tik klausimai ir nė vieno atsakymo.
Sekundę į sekundę viską pergalvojau, viską atgaminau – gal ką nors praleidau, gal nepastebėjau... Bet nebuvo nieko, kas rodytų, kad jis dings ar išeis iš namų.“
Svarbi bet kokia informacija
Dar ir šiandien Irena sako vis surenkanti sūnaus telefono numerį. Viduje nenustoja rusenti viltis – o gal jis atsilieps? Tačiau kiekvieną kartą išgirsta atsakiklio atsakymo...
Atvykę tyrėjai tikrino ir Edvardo kambarį, tačiau nerasta nieko, kas galėtų kelti įtarimų, kad jis vartojo psichotropines ar kitas narkotines medžiagas. Ir mama sako nepastebėjusi visiškai jokių pokyčių sūnaus elgesyje – jis visada buvo geras, padėdavo šeimai, kuo tik galėdavo.
Nuo dingimo apieškota viskas, kas įmanoma – miškai, apleisti pastatai, vandens telkiniai. Gyvenvietėje yra karjerų ir upė, tačiau šie vandens telkiniai toli nuo namų. Iki pat šiandien ieškoma su viltimi, kad Edvardas atsiras.
„Aš jau susitaikiau su viskuo, nors kūną rastume, kad nors galėtume palaidoti... Bet aš netikiu, kad jis su savimi kažką galėjo padaryti. Ne, jis negalėtų“, – ašarų nesulaiko mama.
Praėjusią savaitę Irena sulaukė skambučio iš tyrėjų, kad paskelbta ir tarptautinė paieška, nes Edvardas anksčiau dirbo Anglijoje, paskutiniu metu – Norvegijoje. Patikrinti laivai, keltai, lėktuvai, tačiau atsakymo nė vieno – sūnus dingo be jokios žinios ir nepaliko nė menkiausio pėdsako.
Šeimos nariai nepailstamai ne tik ieško, bet ir prašo nelikti abejingais: „Prašau, nebūkite abejingi... Gal kas nors jį laiko pas save, gal jis gyvena pas kažką, gal slepiasi nuo kažko...
Nors kokią žinutę man perduotų... Juk žmogus negalėjo nė iš šio, nė iš to dingti ir viskas... Jeigu kas nors ką nors žino, kur jis, bent pasakytų, kuria kryptimi mums ieškoti. Bet nieko, tylu...“
Turintys bet kokios naudingos informacijos, raginami susisiekti telefono numeriu +370 674 47 969