Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis papasakojo, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad rizika patirti insultą ženkliai sumažėtų.
Sureguliuokite kraujo spaudimą
Aukštas arterinis kraujo spaudimas yra viena pagrindinių insulto priežasčių. Doc. dr. A. Vilionskis paaiškina, kad nuolat aukštas arba padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) verčia kraujotakos sistemą – širdį, arterijas ir kraujagysles – sunkiau dirbti, kad kraujas judėtų po kūną. Dėl šio papildomo darbo atsiranda kraujagyslių pažeidimų, todėl didėja smegenų kraujagyslių plyšimo ir užsikimšimo rizika.
„Didesnę tikimybę sirgti hipertenzija turi tie žmonės, kurie nesilaiko subalansuotos mitybos principų ir vartoja alkoholį, rūko, neužsiima jokia fizine veikla, patiria daug streso. Stresas arba emocinė įtampa gali daryti įtaką kraujospūdžio padidėjimui net ir tam žmogui, kurio kraujo spaudimas paprastai yra normalus ir sureguliuotas“, – ligoninės pranešime spaudai sako gydytojas.
Be to, jis teigia, kad aukšto kraujo spaudimo žmogus dažnai nepastebi, o į medikus kreipiasi tik tada, kai įvyksta komplikacija: miokardo infarktas, insultas arba kojų arterijų liga. Todėl doc. dr. A. Vilionskis ragina reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir pastebėjus padidėjimą imtis reikalingų priemonių jam reguliuoti, nuo sveiko gyvenimo būdo iki gydytojo paskirtų vaistų vartojimo.
Nerūkykite
Gydytojas neurologas primena, kad rūkymas padidina insulto riziką 2–3 kartus, priklausomai nuo per dieną surūkomo cigarečių skaičiaus, palyginus su nerūkančiais žmonėmis. Be to, kartu gyvenantis rūkantis žmogus dviem kartais padidina ir nerūkančiojo riziką patirti insultą.
„Rūkant išsiskiria kenksmingų cheminių medžiagų, kurios iš plaučių patenka į kraują, neigiamai veikia kraujotakos sistemą. Anglies monoksidas mažina deguonies kiekį kraujyje, o nikotinas verčia širdį plakti greičiau. Dėl tabako dūmuose esančių cheminių medžiagų kraujas taip pat labiau linkęs krešėti. Visa tai didina kraujospūdį ir trombų susidarymo tikimybę, o kartu – insulto riziką. Be to, rūkymas gali turėti įtakos „blogojo“ cholesterolio susidarymui, tai irgi didina insulto riziką,“ – sako jis.
Anot gydytojo neurologo, net jei žmogus rūko daug metų, metęs rūkyti jis vis tiek sumažins insulto riziką – net užkietėjusių rūkalių kraujotakos sistemos būklė po trijų mėnesių pradeda gerėti, praėjus dvejiems metams rizika gerokai sumažėja, o po penkerių metų ji būna panaši, kaip ir nerūkančiųjų. Paklaustas, ar rūkantys elektronines cigaretes taip pat rizikuoja patirti insultą, doc. dr. A. Vilionskis sako, kad ir elektroninės cigaretės didina insulto riziką.
Subalansuokite mitybą
Dar vienas veiksnys, padedantis sumažinti insulto riziką – subalansuota mityba, kurioje vyrauja augalinės kilmės produktai, žuvis, šiek tiek mėsos. Ši mityba plačiau žinoma Viduržemio jūros regiono dietos pavadinimu, o jos nauda širdies ir kraujagyslių sveikatai bei insulto prevencijai patvirtinta moksliniais tyrimais. Tyrimai taip pat parodė, kad nebūtina gyventi Viduržemio jūros regiono šalyse, kad būtų pasiekti panašūs rezultatai, tačiau reikia laikytis mitybos principų: valgyti daug vaisių ir daržovių (5 ar daugiau porcijų per dieną), riebios žuvies, pavyzdžiui, sardinių, lašišų ar skumbrių (ne mažiau nei 2 porcijos per savaitę), alyvuogių aliejaus, įvairių riešutų, ankštinių daržovių (ne mažiau nei 3 porcijos per savaitę).
„Per didelis suvartojamos druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekis susijęs su padidėjusia insulto rizika. Druska didina kraujospūdį, cukrus, saldūs gėrimai siejami nutukimu ir diabetu – insulto rizikos veiksniais, todėl sumažinus jų vartojimą sumažėja ir tikimybė susirgti insultu. Taip pat reikėtų vengti alkoholio, nes jis gali padidinti kraujo spaudimą ir prisidėti prie kitų sveikatos problemų“, – vardija gydytojas.
Judėkite
„Pasaulinė insulto organizacija skelbia, kad net vienas milijonas žmonių per metus patiria insultą dėl fizinio aktyvumo stokos. Tačiau situaciją gali pakeisti nedideli kasdieniai įpročiai – 30 minučių mankštos gali ketvirtadaliu sumažinti insulto riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti svorį, mažinti kraujo spaudimą, stresą ir pagerinti bendrą širdies ir kraujotakos sistemos būklę, taigi – sumažinti insulto riziką. Be to, svarbu prisiminti, kad fizinis aktyvumas nebūtinai yra ėjimas į sporto salę – galima vaikščioti, bėgioti, lipti laiptais užuot važiavus liftu, dirbti namuose ar sode“, – apie judėjimo svarbą insulto prevencijai pasakoja gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis.
Mažai tikėtina, kad niekada nesportavusiems žmonėms nedidelis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai gryname ore, gali pakenkti. Tačiau jei žmogus serga liga, didinančia insulto riziką (pavyzdžiui, cukrinis diabetas, aterosklerozė ir kt.), arba vartoja tam tikrus vaistus, jis turėtų pasitarti su gydytoju dėl fizinės veiklos aktyvumo.
Be to, judėti turėtų ir jau išgyvenusieji insultą. Anot gydytojo, reguliari mankšta ir judėjimas jiems gali sumažinti kito insulto riziką, demencijos išsivystymo riziką, taip pat pagerinti gijimą ir bendrą savijautą, padėti įveikti nuovargį. Tačiau doc. dr. A. Vilionskis pabrėžia, kad prieš tai reikėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar ergoterapeutu, kurie parinks tinkamus pratimus.
Kiti svarbūs veiksmai
„Taip pat būtina prisiminti ir kitus insulto rizikos veiksnius. Prieširdžių virpėjimas, įskaitant paroksizminį, didina išeminio insulto riziką 5–6 kartus, o kai kuriais atvejais iki 17 kartų. Prieširdžių virpėjimo dažnis siekia 1 proc. bendroje populiacijoje, o tarp vyresnių nei 80 metų žmonių iki 15 proc. Laiku atlikta ritmo sutrikimo diagnostika ir prevencinių priemonių inicijavimas leidžia ženkliai sumažinti insulto riziką. Taip pat būtina reguliariai tirti cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje ir, esant padidėjimui, jį koreguoti“, – vardija Insulto centro vadovas.
Be to, gydytojas pasakoja, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sukūrė mobiliąją aplikaciją „Stroke Riksometer“, kuri leidžia nesunkiai apskaičiuoti individualią insulto riziką, taip pat leidžia pamatyti, kaip ji keičiasi pakoregavus vieną arba kelis rizikos veiksnius. Programėlė yra nemokama ir prieinama keliomis kalbomis. Taip pat norintys daugiau sužinoti apie insulto rizikos veiksnius ir gauti praktikinių patarimų, gali apsilankyti interneto svetainėje „Insultui – stop“ (www.insultuistop.lt).
