Gydytojas papasakojo apie gerųjų bakterijų svarbą: tai žino ne visi

Gerosios bakterijos atlieka svarbų vaidmenį

Gydytojas A. Tiurinas sako, kad tarp mūsų organizmo ir gerųjų bakterijų vykstą naudingi tarpusavio mainai.

„Mes gerosioms bakterijoms suteikiame gyvenamąją vietą ir maistą, o jos mums padeda virškinti ir įsisavinti medžiagas, kurių be jų nesuvirškintume. Tokiu būdu gauname taip reikalingų vitaminų ir kitų bioaktyvių medžiagų. Svarbu suprasti, kad mūsų žarnyne gyvena ne tik bakterijos, bet ir grybeliai, virusai ir archėjos, o jų įvairovė ir tarpusavio balansas turi tiesioginį poveikį mūsų sveikatai ir savijautai. Šiuo metu, mokslas dar tik pravėrė duris į šį paslaptingą pasaulį. Ateityje galime tikėtis naujų ir reikšmingų atradimų“, – teigia pašnekovas.

Gali padėti atstatyti žarnyno mikroflorą

Ne paslaptis, kad gerųjų bakterijų vartojimas gali būti naudingas kenčiantiems nuo viduriavimo ar kitų virškinamojo trakto negalavimų.

„Gerosios bakterijos gali atstatyti normalią žarnyno mikroflorą ir atkurti virškinimo funkciją, ypač jeigu tai antibiotikų vartojimo sukeltas viduriavimas ar vidurių infekcija. Kenksmingų bakterijų augimas slopinamas gerosioms bakterijoms konkuruojant su patogeninėmis bakterijomis dėl maistinių medžiagų ir prisitvirtinimo vietų. Tokiu būdu sustiprėja imuninis atsakas ir atsparumas ligų sukėlėjams“, – sako A. Tiurinas ir priduria, kad nepaisant taikomo gydymo probiotikais, išliekant viduriavimui būtina kreiptis į gydytojus, viduriavimo priežasties nustatymui ir tolimesnei gydymo taktikai.

Kada rinktis maisto papildus, o kada – gerosiomis bakterijomis praturtintus maisto produktus?

Tai, kokiu būdu vartosite gerąsias bakterijas priklauso nuo maisto toleravimo, alergijų ir turimų ligų.

„Maisto papildams su probiotikais teikiame pirmenybę, kai vartojame antibiotikus, sergame infekcinėmis žarnyno ligomis, kai vargina vidurių pūtimas, turime mitybos apribojimų ar alergijų. Labai svarbu probiotikų neperdozuoti, nes tai gali sukelti šalutinius poveikius, atvirkščius pageidaujamiems, tokius kaip: meteorizmas, raugėjimas, pilvo skausmas, todėl atkreipkite dėmesį į gamintojo vartojimo rekomendacijas“, – įspėja šeimos gydytojas.

Tuo tarpu maisto produktams su natūraliais probiotikais galima teikti pirmenybę tuomet, kai nėra anksčiau paminėtų būklių.

„Puikūs probiotikų šaltiniai yra jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, Tempeh (fermentuotas sojų produktas), Kimchi (fermentuotos daržovės), Miso (fermentuota sojų pasta), Kombucha (fermentuotas arbatos gėrimas), rauginti agurkai, varškė (etiketėje su prierašu „su probiotikais“) ir nepasterizuotas obuolių sidro actas“, – vardina pašnekovas.

Svarbi tinkama mityba

A. Tiurinas sako, kad norintieji džiaugtis sveiku žarnynu, visų pirma turėtų atkreipti dėmesį į savo mitybą.

„Lietuvoje dominuoja Vakarų pasaulio dieta (angl. Western Style Diet), kuriai būdingas didelis riebalų ir cukraus, bei mažas skaidulų suvartojimo kiekis. Tokia dieta sumažina žarnyno mikrobiomos įvairovę, o tai siejama su padidinta metabolinio sindromo, žarnų uždegimo ir net vėžio rizika“, – pasakoja specialistas.

Tam, kad paskatintume gerųjų bakterijų augimą ir įvairovę, su maistu turėtume gauti prebiotikų.

„Prebiotikai, tai nevirškinami maisto ingredientai – tirpi ir netirpi ląsteliena: β-gliukanai, Inulinas, Polidekstrozė, Arabinoksilanas, Alginatas, įvairūs oligosacharidai. Prebiotikų yra tokiuose maisto produktuose, kaip miežiai, rugiai, avižos, bananai, kriaušės, obuoliai, grybai, cikorijos šaknis, svogūnai, ankštinės daržovės ir žalumynai“, – aiškina šeimos gydytojas ir primena, kad viskam būtinas saikas – padauginus prebiotikų gali atsirasti vidurių pūtimas.

Na ir galiausia, A. Tiurinas įspėja atsakingai vartoti antibiotikus.

„Norint užtikrinti sveiką žarnyno veiklą, svarbu nepiktnaudžiauti antibiotikais, kuriais naikinate gerųjų bakterijų įvairovę, juk nežinome kas apsigyvens jų vietoje. Antibiotikus vartokite tik paskyrus gydytojui, kuris įvertins jūsų būklę ir tyrimų rezultatus“, – atkreipia dėmesį specialistas.