Apie sergamumą inkstų vėžiu Lietuvoje, prieinamas gydymo galimybes bei kokį tyrimą visiems lietuviams rekomenduoja pasidaryti kasmet, kad ligą būtų galima aptikti laiku, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Onkologijos skyriaus vadovė profesorė Rasa Jančiauskienė.
Inksto vėžių atvejų daugėja, bet nustatomi anksti
Anot profesorės, žvelgiant į Nacionalinio vėžio registro ilgalaikės analizės duomenis, inkstų vėžys – lokalizacija, kuri didelei daliai žmonių diagnozuojama anksti. Tiesa, per dešimtmetį, nuo 1993 iki 2013 metų, šio vėžio atvejų skaičius ženkliai išaugo.
Šviesioji pusė ta, kad apie 45 proc. pacientų jis diagnozuojamas gana anksti, kaip sako laidos pašnekovė, augimas įvyko „pirmos stadijos vėžio sąskaita“, tačiau bendra statistika nedžiugina.
„Jeigu pasižiūrėsime pagal sergamumą ir mirtingumą, tai Lietuva yra prie lyderių pasaulyje ir Europoje blogesniąja prasme. Yra toks tyrimas, 39 šalių palyginamoji analizė, atlikta 2017 m., tai, deja, mes ten kažkodėl esame tarp tų su didžiausiu sergamumu ir mirtingumu šalių.
Sergamumo prasme atsiliekame tiktai nuo Čekijos Respublikos, mirtingumu esame pirmieji ir priežastys, kodėl, nėra labai aiškios, bet kažkodėl esame“, – kalbėjo R. Jančiauskienė.
Vis dėlto, žvelgiant į Lietuvos mokslininkų duomenis, nors ir pastebima, kad atvejų skaičius dramatiškai išaugo, mirtingumas sumažėjo. Tai rodo viena – didelė dalis pacientų yra pagydomi.
Aptardama Europos duomenis, kiek pacientų išgyvena penkerius metus ir ilgiau, profesorė pastebi, kad vyrų ir moterų tarpe šie skaičiai skiriasi.
„Vyrams – maždaug 56 proc. jų, susirgusių inkstų vėžiu, išgyvens penkis metus, o moterys šiek tiek geriau – 64 proc. jų sulauks penkių metų ir gyvens dar ilgiau“, – pridūrė ji.
Vėžio gydymo galimybės
Paklausta, kaip per pastaruosius 5–10 metų pasikeitė inkstų vėžio gydymo galimybės, R. Jančiauskienė pažymi, kad vienas svarbiausių pagydančių metodų išlieka chirurgija, ypač diagnozavus pirmos stadijos vėžį.
Chirurginės technologijos tobulėja, einama link tausojančių operacijų, kurių metu bandoma išsaugoti inkstą, jeigu tik įmanoma, pašalinti tik jo dalį. Taip pat daugelyje įstaigų, teikiančių onkologinę pagalbą, naudojama robotinė chirurgija.
Jei negalima atlikti operacijos, prieinamos ir įvairios kitokios lokalios metodikos, pavyzdžiui, naviko sunaikinimas veikiant šalčiu, karščiu, naudojant mikrobangas ar lazerius.
Be to, vienas iš metodų, tinkantis daugelio vėžio rūšių gydymui – imunoterapija, kuri plačiai taikoma ir inkstų vėžio gydymui, taip pat naudojama naujos kartos taikinių terapija.
Gydymais vaistais, anot profesorės, yra svarbus diagnozavus jau pažengusią ligos stadiją, atsiradus metastazėms:
„Neretai tada pagijimas nėra galimas, bet šiuolaikinių vaistų dėka mes tikrai šiandien galime labai ženkliai prailginti šitų žmonių gyvenimus. Šioje srityje irgi be galo daug naujienų yra įvykę.“
Paaiškino, kodėl svarbūs vaistų deriniai inkstų vėžio gydymui
Profesorė pasidžiaugia – per pastarąjį dešimtmetį atsirado daug naujų vaistų, tačiau dar ne visi jie pasiekė Lietuvą. R. Jančiauskienė prideda, kad inkstų vėžio lokalizacija liko kiek pamiršta gydymo galimybių prieinamumo prasme, pavyzdžiui, vaistų deriniai dar nėra kompensuojami, nors pavieniai vaistai – yra.
„Šiuolaikiniai vaistai onkologinėms ligoms gydyti, iš tikrųjų, turime pripažinti – jie yra be galo brangūs, jie kainuoja tūkstančius eurų per mėnesį, bet, aišku, jie yra pagrindinis metodas, leidžiantis šiems žmonėms prailginti gyvenimą.
Jeigu kalbėtume apie inkstų vėžį, tai šiandien tarptautinėse gairėse galėtume rasti bent keturis vaistų derinius. Lietuvoje mes atskirus tuos vaistus turime kompensuojamus, jie yra prieinami, bet pats geriausias pasirinkimas šiandien yra būtent vaistų derinys“, – aiškino onkologė-chemoterapeutė.
Ne vieno vaisto, o jų derinių skyrimas reikalingas dėl ląstelių heterogeniškumo – jos skiriasi tarpusavyje, kas reiškia, kad vienos ląstelės jautrios vienam, kitos – kitam vaistui.
Pašnekovės teigimu, onkologiniai tyrimai, taip pat ir praktika rodo, kad skiriant vaistų derinius, pasiekiama geresnio gydymo efekto, labiau sumažinamas navikas, to pasekoje prailginamas pacientų gyvenimas.
R. Jančiauskienė pasakoja, kad šiuo metu Lietuvoje taikomas labai geras gydymo derinys – dviguba imunoterapija, kurios rezultatai puikūs, tačiau ji gali būti skiriama ne visiems, pavyzdžiui, jei žmogus turi imuninę ligą, dėl kurios negalima dar labiau aktyvinti imuninės sistemos veiklos. Tokiu atveju vaistų deriniai būtų geriausias pasirinkimas:
„Skirtingų veikimo mechanizmų vaistus skiriant mes turime geresnį efektą, bet šalutiniai poveikiai išsiskiria, vaistai yra skirtingi ir tada žmogui yra lengviau toleruoti gydymo derinį.“
Antroji priežastis, kodėl vaistų deriniai reikalingi – jais pasiekiama žymesnio naviko sumažėjimo. Ji paaiškina, kad pasitaiko klinikinių situacijų, kai ligos turi itin intensyvias išraiškas, pavyzdžiui, vėžinis gumbas spaudžia gyvybiškai svarbius organus ir reikalingas greitas naviko sumažėjimas.
Kompensavimas užtikrina prieinamumą, bet resursų dar trūksta
Paklausta, ar inkstų vėžiu sergantys pacientai, lyginant su sergančiais kitomis onkologinėmis ligomis, turi tokias pačias gydymo galimybes, profesorė išskiria, kad inkstų vėžys nėra pati dažniausia liga, sudaro maždaug 3–5 proc. visų vėžio atvejų, tad daugiausia dėmesio skiriama dažnesniems onkologiniams susirgimams.
„Turime pripažinti, kad daugiausia galimybių yra toms vėžio rūšims, kurios yra dažniausios, nes ten ir daugiausiai klinikinių tyrimų atliekama, daugiausiai naujienų ateina ir kažkiek į tas retesnes vėžio lokalizacijas mažiau ateina, pasiekia tos naujienos.
O Lietuvoje žiūrint, aišku, neabejotinai onkologijoje prieinamumą labai garantuoja kompensavimas, nes visi suvokiame, kad daug mėnesių pats pacientas vaistus, kurie kainuoja tūkstančius eurų, nepajėgtų nusipirkti. <...>
Kompensavimo procesas užtikrina prieinamumą ir vėlgi, nėra bloga ta situacija, aš bandžiau skaičiuoti, kiek onkologijoje mes turime kompensuojamų vaistų, ir tame kainyne suskaičiavau 188 – tikrai pastarąjį 10-metį poslinkių didelių įvykę. <...>
Bet jeigu aš, kaip klinicistas, kaip gydytojas ką matau, jaučiu, tai tikrai dabar daug daugiau galimybių pasirinkimų turi žmogus, kuris serga krūties vėžiu, plaučių vėžiu, melanoma“, – kalbėjo R. Jančiauskienė.
Jos teigimu, dabar siekis – rasti papildomų resursų, kad pacientai, sergantys metastazavusiu inkstų vėžiu, turėtų platesnes saugaus gydymo galimybes.
Tad kur ji įžvelgia trikdžius? Onkologės-chemoterapeutės teigimu, įtakos turi viskas – ir finansiniai, ir administraciniai dalykai, nes vaistai turi praeiti tam tikrus procesus, kad galėtų atkeliauti į šalį.
Šis žingsnis būtinas, nes pacientas nėra pajėgus įsivertinti, kas yra vertinga, kas – ne, be to, būtina užtikrinti, kad vaistas būtų ir efektyvus, ir saugus, o tai užtrunka ir išsitęsia laike.
Ragina kasmet pasidaryti ultragarso tyrimą – gali padėti aptikti inkstų vėžį
Aptarus situaciją, ar Lietuvoje trūksta gydytojų onkologinės priežiūros srityje, galiausiai laidos vedėja uždavė klausimą, kokie požymiai jau turėtų kelti įtrarimų, kad galimai žmogus serga inkstų vėžiu.
„Yra simptomų, bet turiu pasakyti, kad apie pusė inkstų vėžio atvejų yra diagnozuojami atsitiktinai ir tai reiškia, kad žmonės pakankamai dažnai eina išsitirti bent jau ultragarsu.
Prevencinių programų nėra inkstų vėžiui, nėra tyrimų, kurie rodytų, kad tą būtų naudinga daryti, bet kai žmonės yra nusiunčiami dėl kažkokių kitų priežasčių, inkstai iš tikrųjų ganėtinai gerai matomi ultragarsu“, – aiškino profesorė.
Bendrai pirmos stadijos inkstų vėžys dažniausiai neturi jokių simptomų, kaip sako R. Jančiauskienė, jei kelsime klausimą, pacientas ateis su inkstų vėžio keliamais simptomais ar be jų, dažniausiai liga jų nekels.
Todėl profesorė rekomenduoja kartą per metus atlikti ultragarso tyrimą. Kad tai būtų pravartu daryti populiacijos lygmeniu mokslinių duomenų nėra, tačiau svarbu nepamiršti, kad mūsų sveikata yra ir mūsų rankose.
Rūpinantis savo sveikata nepamiršti vis atlikti tyrimą – nedidelis žingsnis, galintis padėti aptikti inkstų vėžį ir tai padaryti kuo anksčiau.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ekspertai pataria“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
