Reda šios Pagramančio girininkijos miškuose sutiktos gyvatės visai neišsigando – dar spėjo ir nufotografuoti susirangiusį miško gyventoją.
G. Paškevičius patikslino, kad tai – paprastosios angies patelė, nes patinėliai būna smulkesni ir trumpesni.
Angys – nuodingos, tačiau bijoti nereikėtų
Nors daugeliui įprasta, kad angys būna tamsiai rudos ir turi per nugarą einantį vientisą zigzagą, juodos spalvos angys nėra tokia jau retenybė.
„Paprastosios angys turi labai įvairių atspalvių ir gali atrodyti labai skirtingai. Taip lemia gyvenamoji aplinka ir gyvatės genetika.
Tokios, kaip nuotraukoje, juodos angys dažniausiai sutinkamos degradavusiose pelkėse ar durpynuose, taip jos prisitaiko prie tamsios aplinkos.
Tai nėra retai sutinkama spalvinė variacija, bet bendrai Europoje angys sparčiai nyksta ir jų populiacija mažėja...“, – paaiškino biologas, egzotinių gyvūnų ekspertas.
Susitikus su angimi akis į akį gali užplūsti baimė – kone kiekvienas žino, kad tai nuodinga gyvatė, tad baiminamasi, kad ši puls, tačiau Džiunglių žmogus nuramina:
„Nors gali skambėti pavojingai, tačiau pirma niekuomet nepuola ir sutikusi žmogų stengiasi daryti viską, kad tik jai nereikėtų žmogui kąsti (gyvatės negelia, o kanda).
Jeigu angis įkąstų žmogui, suleistų nuodus, tai reikštų, kad tuomet gyvatė turės nesimaitinti porą savaičių ir laukti, kol vėl pasigamins nuodai.“
Jis priduria, kad pagrindinė gyvačių nuodų paskirtis – susimedžioti grobį, kuriuo dažniausiai tampa peliniai graužikai.
„Kadangi gyvatė ėda grobį visą nekramtant, su pele suėda ir visus parazitus: erkes, blusas, helmintus, taip gamtoje mažina žmonių nemėgstamų parazitų populiaciją. Todėl svarbu jas saugoti“, – pabrėžia G. Paškevičius.
