Abu vyrai buvo grupės bosistai, o jų mirties datas skiria vos viena diena.
Mirties datas skiria vos viena diena
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, iškritęs iš aštunto daugiabučio aukšto, balandžio 25 d. žuvo P. Jaskūnas.
Balandžio 25 d. apie 17 val. 25 min. Vilniuje, V. Druskio g., namo kieme, rastas mirusio vyro (gim. 1982 m.) kūnas. Pirminiais duomenimis, vyriškis iškrito pro buto langą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
P. Jaskūnas pastaruoju metu koncertavo su grupe „Midnight Gents“. Taip pat anksčiau grojo grupėje „Žalvarinis“ bei su garsiais šalies atlikėjais, tokiais kaip Marijonas Mikutavičius, Jurga Šeduikytė ir kiti.
Prieš dvejus metus, kone tą pačią dieną – balandžio 26-ąją – Slovakijoje žuvo muzikantas, grupės „Žalvarinis“ narys, taip pat bosistas D. Žostautas, vyrui buvo 35-eri.
Kaip rašyta anksčiau, vyras buvo ne tik muzikantas, bet ir sklandytuvo pilotas, jis žuvo Slovakijoje surengtų varžybų metu.
Tąkart varžybų puslapyje buvo rašoma, kad susidūrus dviem sklandytuvams pilotai nukrito į miškingą teritoriją. Abu pilotai rasti negyvi, pranešta, kad kitas žuvusysis buvo iš Lenkijos.
Vos du mėnesius prieš tragišką žūtį, 2022-ųjų vasario 27 d., D. Žostautas socialiniame tinkle skelbė, kad su žmona, grupės „Žalvarinis“ vokaliste Sigita Jonynaite sulaukė šeimos pagausėjimo – porai gimė sūnus Vytis Vasaris.
Sklandytuvų varžybos baigėsi tragiškai
Anksčiau apie vyro netektį naujienų portalui tv3.lt pasakojo ir pati S. Jonynaitė-Žostautienė. Tąkart ji pasakojo, kad dar kai laukėsi sūnaus, jiedu kartu su vyru planavo šeimos atostogas Slovakijoje, kurias ruošėsi padaryti kasmetine šeimos tradicija.
Į šią šalį jie planavo keliauti ne šiaip sau – būtent ten vyko sklandytojų varžybos, kuriose dalyvauti buvo nusprendęs ir Domas. Jam tai buvo ketvirtasis sklandymo sezonas.
Į šias varžybas pora išvyko tuomet, kai Vyčiui tebuvo vos dveji mėnesiai. Visgi, atvykus į varžybų vietą, planus apkartino sklandymui nepalankūs orai, tad kelias dienas šeima turėjo laisvo laiko pasižvalgyti po apylinkes.
„Džiaugiausi, kad galime pabūti kartu. Po kelių dienų pagerėjo orai, tad sklandytojai jau iš pačio vakaro ruošėsi kitos dienos sklandymui. Beje, mes gyvenome tokiame namelyje, kuriame buvo apsistoję ir daugiau lietuvių, turėjome pasidalinę kambarius, o mūsiškis buvo trečiame aukšte.
Kaip tik tuo laikotarpiu Vytis buvo labai neramus, jis tiek daug rėkė, kad man niekaip nepavyko jo nuraminti. Tą naktį prieš varžybas net ir pati pravirkau, galvojau, kiek Domas gali būti su draugais, nes jie ten šnekučiavosi apačioje, linksminosi.
Tačiau, kai jis atėjo ir paėmė Vytį ant rankų, jis išsyk nurimo. Atsisėdau ir man veidu pradėjo riedėti ašaros, pasidarė graudu, o Domas man glostė galvą“, – dalinasi Sigita.
Kaip tik tą vakarą įvyko ir tai, apie ką Domas svajojo – pirmąkart sūnus Vytis užmigo gulėdamas jam ant krūtinės.
Dainininkė pasakojo, kad kitą rytą pabudus viskas vyko labai greitai, Domas skubėjo į varžybas, tad susirinkęs vską jis išlėkė pro duris, o ji jam spėjo palinkėti tik gero sklandymo. Vytis ir vėl buvo neramus, tad kartu su juo Sigita išsiruošė į vaistinę, įsigyti čiulptuko.
„Eidama ir žiūrėdama į navigaciją pasimečiau, kūną užliejo tarsi panika, nerimas, maniau, kad pasiklydau, girdėjau lyg praskrendantį sraigtasparnio garsą. Sustojau, nusiraminau, pagalvojau, kad nereikia jokių čiulptukų ir grįžau atgal į namelį. Ten susiruošiau ir išvykau į aerodromą, norėjosi būti kuo arčiau jo.
Atvykusi į aerodromą atsisėdau mašinoje ir pradėjau maitinti Vytį. Mačiau, kad Domo lokacija yra kažkur už 20 km, tačiau kiek to kelio buvo iš tiesų, neaišku. Sutikau Andrių Tamulėną, kuris praeidamas paklausė, kur yra Domas. Atsakiau, kad jo laukiu, nes ir pati nežinau, kur jis.
O Andrius yra vienas tų žmonių, kuris visada atrodo besišypsantis ir laimingas. Tačiau tik žiūriu, kad apsisukęs jis sugrįžta prie manęs, o jo veide tokia išraiška, kurios dar niekada nebuvau mačiusi“, – pasakojo grupės „Žalvarinis“ vokalistė.
Sigita sakė, kad tuo metu telefone rodoma reali vyro vieta ir toliau nesikeitė, o ir susisiekti nebuvo kaip, mat Domas neatsiliepė į skambučius.
Tačiau moteris teigė, kad tuo metu nebuvo nė menkiausio įtarimo, kad sutuoktiniui galėjo kažkas nutikti. Buvo tik keista, kodėl jo niekas neatvažiuoja pasitikti, jeigu šis nutūpė ne aerodromo aikštelėje:
„Andrius priėjo prie manęs, žiūri ir sako: „Nežinau, kaip tau pasakyti. Žuvo Domas“. Niekaip negalėjau patikėti jo žodžiais, sakiau, kad nesąmonė, negali būti, iš kur jis žino, ėmiau net rėkti, nes negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu. Ėmiau skambinti kitam sklandytojui, klausti, sakyti, kad man sako, jog Domas žuvo, tačiau tada išgirdau liepimą nusiraminti, kadangi nukrito ne Domo, o lenko sklandytuvas.
Tai akimirkai užėjo viltis, bet ir vėl išgirdau, kaip būdamas šalia Andrius kalba su kažkuo iš Lietuvos ir klausia, kaip elgtis, nes žuvo Domas. Ėmiau šaukti, kad jis taip nekalbėtų. Ant rankų mažas vaikas, o man pradėjo darytis tiesiog negera, atrodė, kad viską skauda, suka pilvą, o galvoje išmušti visi saugikliai.“
Sigita neslepė, kad netikėta žinia apie sutuoktinio žūtį buvo siaubinga. Iš pradžių šia naujiena buvo sudėtinga patikėti, tačiau galiausiai, sulaukus organizatoriams patvirtinimo iš tarnybų, kurios buvo atvykusios į vietą, paaiškėjo, kad visgi žuvo du Lietuvos ir Lenkijos pilotai.
Manoma, kad sklandydamas ore lenkas nepastebėjo Domo sklandytuvo, tad atlikdamas manevrą galimai trenkėsi į jį ir abu jie nukrito kalnuose. Išsigelbėti pilotai neturėjo šansų dėl laiko stokos ir dėl to, kad tuo metu jie skrido virš uolėto kalno, apaugusio medžiais.
Sigita pasakojo, kad suprasti, kas nutiko, buvo skaudu visiems aplinkiniams. Netrukus į Slovakiją, išgirdę apie Domo žūtį, atskubėjo jo tėvai ir sesuo, Sigitos mama.
„Niekas iš buvusių šalia negalėjome tada blaiviai mąstyti. Sunku buvo visiems iki vieno. Atvyko Domo tėvai, jo sesuo ir mano mama. Slovakijoje praleidome dar kurį laiką, kol sulaukėme leidimo, kad galėsime parsivežti Domą.
Mano vienintelis noras tuo metu buvo jį pamatyti, paskutinį kartą paliesti, nuprausti, aprengti. Visa laimė, kad buvo Domo sesuo, kuri neblogai šneka angliškai ir yra tvirto charakterio, tad nors jie ir nenorėjo to leisti, aš galėjau tai padaryti. Tai buvo mano savotiškas atsisveikinimas su juo“, – pasakojo S. Jonynaitė-Žostautienė.
