Bėda ta, kad daugelis makšties ligų reiškiasi gana panašiais simptomais – daugelis sukelia niežulį ir perštėjimą, pakinta išskyros ir jų kvapas. Be medicininės patirties ir neatlikus tyrimų yra lengva suklysti, nuo ko gi gydytis – nuo grybelinės infekcijos (pienligės), ar nuo bakterinės vaginozės, ar kitokio uždegimo, o gal tai makšties sausumas ar gleivinės atrofija... Anot gydytojų ginekologų, kažkodėl dažniausiai moterys, pajutusios nemalonius makštis simptomus, atėjusios teigia, kad yra joms grybelinė infekcija, nors iš tiesų būna kita simptomų priežastis. Dažna net nesikreipia į gydytoją. Dėl savigydos jos rizikuoja sugaišti laiką, veltui išmesti pinigus ir užleisti neteisingai gydomą ligą.
Apie moterų ginekologinę sveikatą kalbame su gydytoja akušere ginekologe Daiva Keršulyte.
Gydytoja, ar įmanoma pačioms moterims teisingai sau diagnozuoti makšties sutrikimus, vien internete paieškojus informacijos apie patiriamus simptomus?
Tikrai, ne dažnai. Nors skirtingos infekcijos ir turi savo specifinius simptomus, pavyzdžiui, kandidozė (grybelinė infekcija) – tirštas, „varškines“ išskyras ir intensyvų niežėjimą, perštėjimą, bakterinė vaginozė – specifinį išskyrų „žuvies“ kvapą, bet dažnai pasitaiko ir mišrios infekcijos, simptomai būna mažiau išreikšti, ir pačiai moteriai sunku teisingai įvertinti, kuris sukėlėjas nulėmė tą niežėjimą, pagausėjusias išskyras, skausmą lytinių santykių metu ar kitus nemalonius pojūčius.
O kas sieja dažniausiai pasireiškiančias makšties infekcijas?
Daugelis infekcijų siejasi su makšties mikrobiotos disbalansu. Sveikos makšties terpėje turi dominuoti laktobakterijos. Kai jų sumažėja, dažnai ima sparčiau daugintis patogeniniai mikroorganizmai (bakterijos ir/ar grybeliai), ir moteris ima jausti infekcijų simptomus: niežėjimą, perštėjimą, pakinta išskyros, jų kvapas. Dauguma infekcijų atsiranda kartu su laktobakterijų stoka, arba gydymui skirti vaistai naikina ir gerąsias bakterijas. Dėl to po bet kurios infekcijos gydymo verta skirti ir gerąsias bakterijas į makštį, kad atsistatytų jų kiekis ir infekcijos mažiau kartotųsi. Noriu pabrėžti, kad makšties problemas reikia spręsti būtent ten, kur jos reiškiasi, nes geriamieji probiotikai iš žarnyno per kraujotaką į makštį nenukeliaus.
Ar dažnai darote pakartotinius tyrimus, kad įsitikintumėte gydymo sėkme?
Visada, kai to reikia. Prieš kelis mėnesius specialiai atlikau vieną eksperimentą su makšties ovulėmis „Biohyl lacto“. Tai Lietuvoje sukurtas preparatas, kurio sudėtyje yra laktobakterijų lizatų, alavijų, morkų, šaltalankių ekstraktų ir lizocimo hidrochlorido. Subjektyvūs pacienčių atsilipimai apie šį preparatą būdavo geri, norėjau įsitikinti, kaip jis atkuria laktobakterijų kiekį makšties terpėje, objektyviai vertindama laboratorinius tepinėlių tyrimus. Atrinkau 14 pacienčių, kurių makšties tepinėlyje visai nebuvo rasta laktobakterijų. Jų amžiaus grupė buvo nuo 20 iki 47 metų, o diagnozės įvairios: po bakterinės vaginozės gydymo – 7 pacientės, po kandidozės gydymo – 3, po kolpito gydymo – 4. Skyriau vartoti „Biohyl lacto“ po vieną ovulę vieną savaitę kasdien prieš miegą, ir dar vieną savaitę – kas antrą dieną. Po šio gydymo pakartotinai atlikus makšties terpės tepinėlio tyrimą, 12-ai pacienčių iš 14-os laktobakterijos buvo atsistačiusios (10-čiai pacienčių kiekis buvo net 4 balai – viršutinė normos riba). Tikrai geri veiksmingumo rodikliai.
Ką patartumėte pacientėms, kurios linkusios gydyti save pačios?
Kad ieško informacijos ir domisi – nėra blogai. Svarbiausia, kad laiku ateitų pas gydytoją, jei nepavyksta atsikratyti simptomų, jei jie periodiškai kartojasi.
