Švenčionys neabejotinai galėtų būti vadinami vaistažolių sostinėje, mat čia įsikūręs didžiulis „ETNO“ arbatos fabrikas, kuriame gaminama virš 200 skirtingų arbatų rūšių. O su fabrike vykstančiais procesais kulinarą supažindins pats direktorius – Elmantas Pocevičius.
Jis atskleis visą vaistažolių kelią, kuris prasideda dujų kameroje. Čia žolelės laikomos 4 paras, o vėliau pervežamos į patalpą, vadinama „karantinu“.
„Prieš paleisdami žoleles į gamybą, čia jas ištiriame – pradedant nuo radiacijos, sunkiųjų metalų, mikrobų, aflatoksinų, pesticidų, alkaloidų iki drėgnumo ar smulkumo. Taip pat tiriame ir tai, kiek žolelėse yra naudingų medžiagų“, – pasakos E. Pocevičius.
Sulaukus tyrimų atsakymų, žolelės toliau vežamos į žaliavas, kur yra ruošiamos toliau. „Prieš gaunant gatavą produktą, iš žaliavos gaminamas taip vadinamas ingredientas“, – apie žolelių kelią pasakojimą tęs E. Pocevičius, o kodėl jos vėliau ir vėl grįžta į laboratoriją ir kaip yra paskirstomos į paketėlius, žiūrovai išvys laidoje.
O kada vaistažolių arbatą gerti yra tikslingiausia? „Nors vaistažoles dažniausiai prisimename tik tada, kai prasčiau pasijaučiame, iš tiesų jas vartoti reikėtų pradėti truputį anksčiau.
Juk vaistažolių arbata neturi jokio pašalinio efekto“, – sakys specialistas ir pridės, kad tai gali užkirsti kelią pačioms įvairioms ligoms.
Taip pat E. Pocevičius paneigs ir vieną plačiai paplitusį mitą. „Žalios bei juodos arbatos gamintojai suformavo tokią nuomonę – jeigu arbata puodelyje išsivynioja iki lauro lapelio dydžio, vadinasi, ji yra labai kokybiška, o jei ji yra smulkiau supakuota į paketėlį, tuomet, neva, ji yra bloga.
Gal su juoda ar žalia arbata taip ir yra – negaliu pasakyti, nes nesu specialistas. Bet kalbant apie vaistažoles, visai nesvarbu – ar ji bus stambi sveriama arbata, ar supakuota į piramidę, ar į paketėlį – ji vis tiek bus padaryta iš tos pačios žaliavos.
Yra ir kitas niuansas – jei vartojame vaistažolę, mes labai tikime, kad vandenyje cheminės medžiagos išsiskirs. Viskas labai paprasta – kuo smulkesnė žaliava, tuo greičiau ir lengviau tos medžiagos išsiskiria“, – mitą paneigs jis.
O kaip žinoti, kad jūsų geriama vaistažolių arbata tikrai jums pasitarnaus? Anot Elmanto, svarbu ne tik rinktis smulkias vaistažoles, bet ir užpilti jas kuo įmanoma karštesniu vandeniu. Taip pat svarbus ir laikas.
„Pats blogiausias dalykas yra 3-5 minutės – kai įmerkiate paketėlį, palaikote jį tol, kol pasikeis vandens spalva ir tuomet nusprendžiate arbatą gerti.
Tokiu atveju, skonio ir kvapo gal šiek tiek ir turėsite, bet poveikio – jokio. Vaistažoles vandenyje reikėtų laikyti bent 10 minučių“, – atskleis jis.
Įkvėptas šių pokalbių, Gian Luca nuspręs paruošti neeilinį, itin sveiką patiekalą – arbatos garuose ruoštą lašišą su gaiviomis salotomis.
Norėdami pakartoti šį patiekalą namuose, pirmiausiai užvirkite vandenį ir į jį įberkite 3-4 pakelius čiobreliais, imbieru ir ramunėlėmis gardintos arbatos. Puodą uždengę, per 10-15 minučių leiskite skoniui išsiskirti.
Per tą laiką nuo lašišos filė nupjaukite odelę ir supjaustykite žuvį norimo dydžio gabalėliais. Tuomet sudėkite lašišą į grilį ir garinkite ją 12 minučių.
Imkitės salotų: smulkiai sutarkuokite morkas, kubeliais supjaustykite paprikas ir salierą. Sulaužykite saują anakardžių ir juos taip pat pridėkite į salotas. Galiausiai salotas pagardinkite mėtos lapeliais, druska, pipirais ir alyvuogių aliejumi.
Lašišą patiekite su šviežiomis petražolėmis ir salotomis. Ir tai – viskas, galite ragauti!
Kaip skirtingos vaistažolės gali mums padėti? Kokias arbatas lietuviai renkasi dažniausiai? Galiausiai, kokį kelią turi nueiti vaistažolės, kol galiausiai pasiekia mus parduotuvėse arbatos pavidalu? Visi atsakymai – jau šį sekmadienį.
Laida „La maistas“ – sekmadieniais, 9 val. per TV3!
