Garsus Lietuvos egzorcistas ragina nešvęsti Helovyno Lietuvoje: „Šėtono bažnyčia išsišaipo iš Dievo“

Tačiau Kauno arkivyskupijos klebonas, egzorcistas Sigitas Bitkauskas įspėja, kad ši šventė nėra tik nekaltas linksmybių metas – jos metu atliekami ritualai gali turėti rimtų pasekmių, nes tai nėra suderinama su krikščionybe.

Ragina „nejudinti“ dvasių

Egzorcistas S. Bitkauskas teigia, kad Helovynas visiškai nesuderinamas su krikščionybe, nes tai yra tradicija, turinti visiškai kitokias šaknis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pamačius, ką dvare padarė kunigas, kūnu nubėga šiurpai: parodė visiems

Jungtinėse Valstijose – dosni premija už didžiausią moliūgą

Šiurpą keliantys Europos kampeliai: štai kur atrasite tikrą Helovino dvasią

Nors kai kurie istorikai mano, kad Helovynas yra kilęs iš prieškrikščioniškų laikų ir kai kuriuos elementus krikščionybė galbūt pasiskolino, egzorcistas pabrėžia, kad toks požiūris yra klaidingas ir nesuderinamas su tikėjimu.

„Helovynas yra net satanistinis dalykas, nes krikščionybė moko apie dvasias ir pomirtinį pasaulį, o šėtono bažnyčia spalio 31 dieną daro įvairius ritualus, garbindama šėtoną ir iššaukdama dvasias, kas yra visiškai iškreipta ir priešinga krikščioniškam mokymui“, – sako klebonas.

Jis taip pat pabrėžia, kad egzorcistų praktika rodo, jog Helovyno šventimas gali turėti rimtų pasekmių:

„Iš Helovyno kyla daug problemų: atsiranda apsėdimų ir kitų neigiamų reiškinių. Bažnyčia sako, kad nereikia judinti dvasių, nes dvasinis pasaulis yra Dievo valioje, o Helovynas kišasi į tą pasaulį, kas sukelia pasekmes“.

Klebonas taip pat atkreipia dėmesį, kad Vėlinių tradicijos Lietuvoje yra labai stiprios ir gilios, o jos grindžiamos pagarba mirusiems. Žmonės tūkstančiais keliauja į kapus, degina žvakes ir prisimena savo artimuosius, o bažnyčiose vyksta pamaldos.

Tačiau, kaip teigia egzorcistas, tuo pat metu šėtono bažnyčia vykdo ritualus, kurie tiesiogiai prieštarauja krikščioniškam mokymui.

„Šėtono bažnyčia daro ritualus, išsišaipo iš Dievo. Dievas moko viena, o velnias siekia sugriauti Dievo mokymą ir tvarką, ir daugelis žmonių pasiduoda tam poveikiui“, – aiškina klebonas, pabrėždamas, kad Helovynas ir kitos satanistinės apeigos yra pavojingas bandymas iškreipti krikščionišką tikėjimą.

Po Helovyno – padaugėja apsėdimų

Klebonas S. Bitkauskas pripažįsta, kad Helovynas gali būti švenčiamas be jokių pavojingų pasekmių, jei į jį žiūrima atsargiai ir saikingai.

„Jeigu moliūgą išpjausto, įdeda žvakę ir tuo tiesiog nori pasidžiaugti šviesa, be jokio tikslo gąsdinti – tame nėra nieko blogo. <..> Bet jeigu žmogus pradeda domėtis ezoterika, satanistiniais dalykais, burtais, magija – čia klimpstame giliau. Nes kartais Helovynas patraukia į kitus dalykus, tada pradeda žmogus klimpsti“, – pastebi dvasininkas.

Tačiau jis įspėja apie pavojų, kai vaikai nuo ankstyvo amžiaus pratinami prie žiaurumo ar kraujo scenų.

„Turime tiek kraujo pasaulyje, vyksta karai, matome nelaimingus žmones. Kam dar aštrinti situaciją ir gąsdinti, kai daugelis jau kenčia nuo depresijos ir kitų problemų?“, – klausia klebonas.

Jo manymu, vaikus reikėtų mokyti kilnių vertybių, o ne skatinti baimes ir chaosą. Klebonas pabrėžia, kad tradicijos ir senelių patirtis turi didelę vertę, todėl svarbu į viską žiūrėti išmintingai, o ne fanatiškai ar pasiduodant trumpalaikėms tendencijoms.

Klebonas pabrėžia, kad net ir iš pažiūros nekalti Helovyno elementai, tokie kaip dažai ar apranga, gali turėti ilgalaikę įtaką žmogaus dvasinei būklei.

„Nuo mažų dalykų privedame prie didesnių. Atrodo, kas gali būti blogo aprengiant vaiką specialiu drabužiu, tačiau kas seka toliau? Mes nežinome organizatorių tikslų, ar jie yra krikščionys, ateistai ar net priklauso satanistinei bažnyčiai. Nežinome, iki ko visa tai gali privesti“, – aiškina jis.

S. Bitkauskas taip pat ragina žmones vadovautis protu ir atidžiai vertinti ribas, nes kartais, anot jo, nekalti dalykai gali vesti į daug didesnes problemas: „Nesuvaldysi ir neprikontroliuosi visų, bet svarbu saugotis ir neužmiršti, nuo ko pradėjome“.

Amerikietiškos tradicijos Lietuvoje

Bažnyčia aiškiai pabrėžia, kad nederėtų pradėti jokių sąsajų su piktomis dvasiomis, nes tai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Klebonas S. Bitkauskas priduria, kad tai prasideda nuo mažų žingsnių – per tai, ką tėvai perduoda ir moko, kaip mokykla supranta vertybes.

Blogis, pasak kunigo, plinta daug greičiau nei gėris ir gali atrodyti, kad jam kažkas padeda. Kunigas pabrėžia, kad piktoji dvasia yra protingas asmuo, kuris sąmoningai siekia sužlugdyti Dievo kūrybą, nuvesdamas žmones į neapgalvotus veiksmus, už kuriuos vėliau gailimasi ir ieškoma pagalbos.

Krikščioniškos alternatyvos Helovynui galėtų būti susijusios su vertybėmis, kurios skatina gėrį, o ne blogį. S. Bitkauskas atkreipia dėmesį, kad tokios tradicijos kaip Helovynas yra atėjusios iš kitų kultūrų, ypač Amerikos, ir mūsų visuomenėje dažnai nekritiškai perimamos, užmirštant savo šaknis.

„Žmonės dažnai priima blizgučius ir populiarumą, neapsvarstę, ar tai naudinga jų dvasiai. Helovyno tradicijos – apsirengti raganomis, velniais ar demonais – nėra nieko gero, nes tai pratinimas prie simbolikos, susijusios su blogiu, skausmu ir kančia“, – sako jis.

Visgi, klebonas teigia, kad bažnyčia savo ruožtu nekovoja su Helovynu tiesiogiai, bet siekia šviesti žmones, atkreipdama dėmesį į tradicijas, kurios ugdo gėrį ir skatina teigiamas vertybes, o ne blogio šlovinimą.