Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistas Lukas Sudvajus naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kas tai per reiškinys bei kokios sąlygos reikalingos susidaryti rūko lankui.
Reiškinys pastebimas retai
L. Sudvajus teigia, kad rūko lanko susidarymo mechanizmas yra lygiai toks pats, kaip ir vaivorykštės:
„Pats pavadinimas sako, jog rūko vaivorykštė, dar kitaip žinoma kaip rūko lankas, formuojasi panašiai kaip įprasta vaivorykštė Saulės ar Mėnulio šviesai peršviečiant vandens lašelius.“
Rūko vaivorykštė savo forma primena įprastą vaivorykštę, tačiau yra baltos arba pilkšvos spalvos. Tai lemia rūko lašelių, sudarančių lanką, dydis.
„Rūko lanko atveju spalvos nesusidaro, kadangi rūko lašeliai yra nuo 10 iki 1000 kartų mažesni, todėl šviesa juose sklinda kiek kitaip ir ji į atskiras spalvas neišsisklaido. Vietoj spalvų matoma vos pastebima balta arba pilkšva juosta“, – aiškino LHMT specialistas.
O kaip dažnai šis reiškinys pastebimas Lietuvoje? Tokia statistika nėra renkama, tačiau L. Sudvajus teigia, jog mėgėjiški pastebėjimai rodo, jog rūko lankas pastebimas ne itin dažnai.
„Statistikos pateikti negaliu, nes tokių specifinių reiškinių Tarnyba nestebi. Pagal mėgėjiškus pastebėjimus galima manyti, jog Lietuvoje tai nėra dažnas reiškinys arba jis yra sunkiau pastebimas“, – kalbėjo L. Sudvajus.
Pajūryje užfiksavo stulbinantį reginį
Kiek anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, jog Lietuvoje buvo užfiksuotas retai matomas reiškinys virš Baltijos jūros.
Socialinio tinklo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta nuotrauka, kurioje užfiksuotas rūko lankas virš jūros.
„Teorija sako, kad rūko lankas – atmosferinės optikos reiškinys giminingas vaivorykštei. Skirtingai nuo vaivorykštės, jis yra sąlygotas žymiai smulkesnių (mažesnių nei 0,05 mm) vandens lašų, esančių rūke. Dėl šios priežasties rūko lankas neturi spalvų bei stebimas baltas arba pilkas. Rūko lankai kartais yra vadinami „baltosiomis vaivorykštėmis“. Rūko lanką irgi sukelia difrakcijos reiškinys, bet, skirtingai nuo vainiko, turinčio didelį kiekį spalvotų žiedų, skirtingos spalvos keliauja tuo pačiu erdviniu kampu“, – paaiškina „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
