Shanna Swan, visuomenės sveikatos ir aplinkos medicinos profesorė iš Mount Sinai mokyklos Niujorke, ilgus metus tyrinėja cheminių medžiagų poveikio žmogaus kūnui modelius.
2017 metais ji nustatė, kad per pastaruosius 40 metų vakariečių vyrų spermatozoidų skaičius sumažėjo dvigubai, o remdamasi šia kreive, profesorė teigia, kad 2045 metais vidutinis spermatozoidų skaičius bus lygus nuliui.
Hormonų ekspertė spėja, kad ateityje kūdikio susilaukti siekiančios poros turės naudoti vaistus ar kreiptis pagalbos į vaisingumo klinikas, nes pastebėta, kad vis jaunesni žmonės tampa nevaisingais.
„Aš tiesiai kalbu apie šią garsiai neaptarinėjamą nepilnaverčio vaisingumo ar reprodukcijos problemą, kuri siejama su aplinka. Žmonės pradeda pripažinti, kad kyla reprodukcinės sveikatos krizė, tačiau to priežastimi jie mato vėlyvą tėvyste, savo gyvenimo stilių ar pasirinkimą, bet tik ne chemines medžiagas“, − ji teigia britų dienraščiui The Guardian.
„Aš noriu, kad žmonės tai pripažintų. Žinoma, yra ir kitų įtakojančių faktorių, bet aš tvirtinu, kad pagrindinis priežastinis vaidmuo tenka chemikalams. Sunku vartoti žodį „priežastis“, tačiau mūsų teiginius patvirtina tyrimų su gyvūnais ir daugybės tirtų žmonių rezultatai“, − tvirtina leidiniui mokslininkė.
„Kai mes su kolega nagrinėjome vaisingumo pokyčius, mus nustebino faktas, kad susilaukti kūdikio sunkiau sekasi jaunoms, o ne vyresnėms moterims. Ir tai rodo, kad vaisingumui įtaką daro ne vien vyresnis amžius ar delsimas pastoti, bet yra dar kažkoks kitas veiksnys. Be to, yra įtikinamų įrodymų, kad persileidimo rizika vienodai didėja įvairaus amžiaus moterims“, − tvirtino profesorė Swan.
Ji pasakojo, kad su savo tyrėjais stebėjo cheminių medžiagų patekimo į kūną modelius bei vaisingumo problemas ir nustatė, kad tarp jų egzistuoja ryšys.
Ftalatai ir bisfenolis A (BPA), įvairių plastikų gamybai naudojamos medžiagos, gali sutrikdyti ar imituoti kūno lytinius hormonus testosteroną ir estrogeną bei pakenkti vaisingumui. Pereitais metais „BioMed Central“ žurnale paskelbto tyrimo duomenimis, BPA dažnai randami nevaisingose moteryse ir nustatyta, kad jie kenkia sėkmingam dirbtiniam apvaisinimui.
Claudia Pivonello ir kitų mokslininkų parašytame straipsnyje teigiama: „Nustatyta, kad atliekant dirbtinio apvaisinimo procedūras, BPA kiekis yra neigiamai siejamas su didžiausiais estradiolo serumo kiekiais stimuliacijos gonadotropinu metu, su paimtų oocitų skaičiumi, normaliai apvaisintų oocitų skaičiumi ir implantavimu“.
Jau įrodyta, kad ftalatai neigiamai veikia vyrų vaisingumą ir mažina spermatozoidų skaičių, o tai pastebima nuo laiko, kai jų pradėta dėti į plastiko gaminius 1930 metais, praneša dailystar.co.uk
2006 metais Giuseppe Latini ir kitų mokslininkų atliktame tyrime rašoma: „Antroje 20 amžiaus pusėje išsivysčiusiose šalyse pastebimas dar neregėtos vaisingumo ir antenatalinės kilmės spermos mažėjimo tendencijos. Auga susidomėjimas potencialiomis šio reiškinio sąsajomis su aplinką teršiančiais chemikalais, įskaitant ftalatus, ir prastėjančia vyrų reprodukcine sveikata“.
