Tačiau moteris savęs nelaiko apdovanota ypatingais talentais ir sako, kad visi gebėjimai yra išlavinti ir atspindintys nuoseklų darbą:
„Yra žmonės talentingi, o yra darbštūs ir užsispyrę. Tai aš prie tų antrųjų. Esu visiška savamokslė, nelankiusi jokių dailės mokyklų, neturinti meninio išsilavinimo.“
Pašnekovė atskleidžia, kad meilė kūrybai užgimė pamažu. Iki maždaug septintos klasės jos visai nedomino nei menas, nei kūryba, o ir dailės pamokos namų darbus darė mama. Kai jai tai pabodo, savo meninius sugebėjimus teko atskleisti pačiai Editai.
„Pradėjau piešti, jaukinausi įvairius dažus ir spalvas, bet vėliau atsibodo. Prasidėjo studentavimas, vėliau darbas ir tą pomėgį visai „užmečiau“. Tik ištekėjusi ir augindama sūnų, sugalvojau kad būtų vėl smagu kažkuo užimti laisvalaikį.
Taip pradėjau nerti, megzti, kurti interjerines lėlės, o paskui prisiminiau teptukus“, – šypsosi Edita ir prisimena, kad taip įsijautė į šią veiklą, jog pradėjo piešti net ant vazų, puodelių ir lėkščių.
Drabužių atnaujinimas pasitarnauja dėl kelių priežasčių
Galbūt moteris taip ir būtų toliau piešusi ant įvairių daiktų, jei ne vienas nutikimas.
„Sugadinau savo siūtą suknelę ir buvo baisiai gaila ją išmesti. Taip prasidėjo drabužių dekoravimas. Tiesą sakant, įvairūs liapsusai, bandant juos ištaisyti, atveda prie gerų idėjų“, – neabejoja kūrėja iš Utenos krašto.
Ji sako, kad visada jautė norą išsiskirti iš aplinkinių ir turėti unikalius daiktus, todėl drabužių dekoravimas tam puikiai pasitarnauja.
„Visad mėgau rengtis kitaip nei visi. Žmonės dažniausiai nori kokio nors daikto, kai pamato juos pas kitus, o man atvirkščiai – noriu drabužio, kokio kiti neturi, noriu namų aplinkos kitokios nei pas visus. Todėl man geriau dėvėta ir savaip padekoruota lininė suknelė nei naujas drabužis iš prabangios parduotuvės“, – neslepia Edita.
Moteris atskleidžia, kad ypač mėgsta lininius drabužius, kuriuos sunešioti yra pakankamai sunku. Dėl to drabužio atnaujinimas čia labai pasitarnauja.
„Net ir mylimi drabužiai atsibosta, tad puikiausiai juos galima atnaujinti piešiniu. O piešinį vėliau galima keisti. Tarkim, pasipuošei suknelę rugiagėlėm, panešiojai, atsibodo – pasodinai prie rugiagėlių ramunių“, – šypteli Edita.
Įkvėpimo semiasi iš gamtos
Kūrėja pasakoja, kad drabužius atnaujina savo piešiniais ir jokių sudėtingų technikų nenaudoja – tam jai reikia teptukų, dažų, pirštų, idėjų ir laiko.
„Pirmiausia gimsta mintis, ką norėčiau piešti, apgalvoju spalvas ir imuosi darbo. Piešiu iškart ant audinio, be jokio išankstinio pasipaišymo, viskas gimsta bedirbant. Nemėgstu atidėlioti, tad pradėjusi turiu ir užbaigti tą pačią dieną, vėliausiai – kitą. Nes jei paliksiu bent savaitei – man nebepatiks tai, ką pradėjau, ir kažin, ar užbaigsiu išvis“, – kūrybinio proceso užkulisius išduoda Edita.
Ant jos atnaujintų rūbų dažnai nugula aguonos, pienės pūkai, rugiagėlės. Moteris atskleidžia, kad didžiausią kūrybinį įkvėpimą jai suteikia aplinka, kuri džiugina jos akis ir širdį.
„Įkvėpimo semiuosi iš gamtos. Mėgstu ją stebėti, fotografuoti, gal todėl mano drabužiai žydi. Taip pat labai myliu lapes, tad šios irgi gyvena ant mano drabužių.
Turiu savo darbo kampelį namuose, tad čia ir gimsta visi mano darbai. Gyvenu kaime, pro langą matyti nuostabi gamta, čiulba paukščiai, ramybė. Didesnio įkvėpimo negaliu norėti“, – dalijasi Edita.
Ji sako, kad išskirti vieną mėgstamiausią ir mieliausią širdžiai dekoruotą rūbą yra sunku:
„Paprastai kiekvienas paskutinis dekoruotas drabužis yra mylimiausias iki sekančio. O draugės jau klausia, ar liko namuose neapipaišytų rūbų“, – šypteli moteris.
Sulaukia ir komplimentų, ir kritikos
Įvairių rankdarbių kūryba yra ne tik moters pomėgis, bet ir pragyvenimo šaltinis. Ji atvirai sako, kad jau kelerius metus užsakymų atsisako, nes jaučiasi perdegusi:
„Dabar tiesiog kuriu ir esu laiminga, jei kažkas nori įsigyti mano kūrinį.“
Edita sulaukia daug prašymų atnaujinti ir drabužius, tačiau kol kas to nesiima.
„Didžiausias iššūkis yra tinkama drabužio priežiūra po dekoravimo. Sulaukiu daug prašymų dekoruoti drabužius, bet vis dar jų atsisakau, nes jei netinkamai išskalbs, piešinio nebeliks. Pati esu tą patyrusi, bet man ne bėda, aš galiu pakartoti, o ką atsakyti žmogui? Tad kol kas dėl užsakymų dvejoju, bet po truputį įgaunu drąsos, gal imsiuosi ir to“, – sako kūrėja.
Ji dažnai savo darbais dalijasi feisbuke, kur sulaukia didžiulio susidomėjimo ir komplimentų. Kai kurie net siūlo moteriai sukurti savo drabužių liniją. Tiesa, kartais pasitaiko ir kritikos strėlių.
„Čia randu bendraminčių, idėjų, gaunu ir kritikos, ne tik pagyrų. Bet jei ta kritika pamatuota ir be agresijos, mielai ją priimu. Išmokau atsiriboti nuo piktų komentarų, anksčiau labai imdavau į širdį. Dabar džiaugiuosi savo veikla, esu laiminga“, – dalijasi Edita.