Vyresnysis Stanislovo brolis Ipolitas Kerbedis 1837 m.taip pat baigė Susisiekimo inžinierių institutą ir visą savo gyvenimą paskyrė statybai. 1837–1841 metais jis tiesė Nižnij Novgorodo plentą, nuo 1842 m. dalyvavo Peterburgo Blagoveščensko tilto statyboje. 1850 m. persikėlė į Kijevą. Buvo vedęs Feliciją Dambrauskaitę, su kuria susilaukė dukters Marijos (ištekėjo už Vladislovo Komaro) ir sūnų Valerijono, Maksimiljono, Stanislovo ir Mykolo (Michailas). Pastarieji du irgi tapo susisiekimo inžinieriais, geležinkelių statytojais. Stanislovas buvo vedęs savo pusseserę Eugenįją, inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio dukrą.
1835 m. dvarą paveldėjo Mykolas Kerbedis (m. 1893 m. Varšuvoje), valdė ir Pranionius. Po jo mirties dvaras atiteko brolio Ipolito sūnui Valerijonui Kerbedžiui. Šis kartu su broliu Mykolu už 8 tūkst. aukso rublių nupirko vargonus statomai Naujamiesčio bažnyčiai.
Po Valerijono mirties 1905 m. dvarą valdė našlė Gabrielė Malinskaitė Kerbedienė.
Kerbedžiai palikuonių neturėjo ir pagal Valerijono testamentą dvaras atiteko Gabrielės sesers Liudvikos Malinskaitės vyrui Boleslovui Straševičiui (Augustavo savininkui), kuris Valerijono garbei pavadino vieną iš sūnų (gyveno 1885–1968), kuris dvare ir gyveno prieš antrąjį pasaulinį karą.
1941 m. Straševičiai ištremti į Sibirą, o dvare įsikūrė kolūkio centras, kontora.
1944 m. besitraukiantys vokiečiai rūmus sudegino. Pokario metais jie atstatyti ir rekonstruoti.
Nuo 1982 m. čia veikė Pašuojo pradinė mokykla, kuri čia buvo įsikūrusi dar 2004 m., kuomet ją lankė 7 vaikai.
2005 m. dvaro sodybos ansamblis ir parkas iš Valstybės turto fondo perėjo Panevėžio rajono savivaldybės žinion.
Daugiau sužinoti apie įdomiausias Lietuvos vietas galite ČIA!
