Pasak kunigo, Velykos simbolizuoja Kristaus mirties, kančios ir prisikėlimo įvykį ir trunka ne dvi dienas, kaip dauguma yra pratę, o visą savaitę.
„Visa pirmoji Velykinė savaitė nuo Velykų ryto iki Atvelykio yra vadinama kaip viena iškilmių diena. Vartojamas posakis „šiandien Kristus prisikėlė“. Dėl to nėra nei pirmos, nei antros Velykų dienos, yra Velykų savaitė – Velykų aštuondienis“, – pasakojo R. Doveika.
Kunigas taip pat priminė, kodėl ketvirtadienio vakarą iki pat Velykų nakties nutyla bažnyčios varpai: „Ketvirtadienio vakarą, po vakarienės, kurią Kristus valgė su mokiniais, jis eina melstis į Alyvų kalną.
Ten yra suimamas, išduodamas, naktį praleidžia kalėjime, todėl bažnyčiose įrengiamas garbinimo altorius. Tokiu būdu katalikų bažnyčia liturgijoje prisimena Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo istoriją.“
Didysis penktadienis – vienintelė diena be mišių
Didysis penktadienis yra vienintelė diena metuose, kai nėra aukojamos šventos mišios. Pasak kunigo, tai Kristaus mirties, kančios ir palaidojimo diena, todėl svarbu nepamiršti ir laikytis pasninko.
R. Doveika pasakojo, kad per dieną turi būti suvartojama viena normali, soti porcija, o kiti du pavalgymai neturi sudaryti sočios porcijos.
Nors mišios ir nevyksta, penktadienio vakare rengiamos pamaldos. „Vakare rengiamos kryžiaus pagerbimo pamaldos, kuriose skaitoma Kristaus kančios istorija, apmąstomas kryžiaus slėpinys, yra kryžiaus nudengimo apeigos, Komunija.
Kadangi Kristus penktadienį miršta, yra nukryžiuotas ir palaidojamas, daugelyje kraštų pagal vietines tradicijas yra įrengiamas Kristaus kapas“, – atskleidė R. Doveika.
Galimybė pasikrikštyti ir suaugusiems
Didysis šeštadienis, pasak kunigo, vadinamas tylos diena. Dieną nėra aukojamos mišios, neteikiami sakramentai, tačiau kraštuose, kuriuose įprasta šventinti maistą, tai yra daroma. Taip pat, pasikrikštyti gali ir suaugusieji.
„Vakare, jau pradedant temti, švenčiamas Velyknaktis. Rengiamos Kristaus prisikėlimo nakties šventosios mišios, kuriose yra pašventinama velykinė žvakė, skaitomi 7 Šventojo Rašto skaitiniai, yra krikštijami suaugusieji tikintieji“, – sakė R. Doveika.
Velykų naktį ir vėl suskamba nutilę varpai, kurie praneša apie Kristaus prisikėlimą. „Velykų rytą aukojamos šventosios mišios, atliekama procesija, viduje bažnyčios skamba varpai.
Visuomet krikščionybėje, net ir laidotuvių dieną, palaiminant kapo duobę, yra išreiškiamas pats gražiausias palinkėjimas mirusiajam – būk įvestas į viešpaties džiaugsmą. Krikščionys velykinę žinią skelbia, džiaugiasi, dėl to ir Velykų yra visa savaitė.
Iš to kyla liaudiškos gražios tradicijos – margučių ridenimas, kaimynų lankymas, bažnyčios procesijos. Džiaugsmo šurmulys, džiaugsmas, kuris įprasmina mūsų kasdienybę, suteikia prasmę viskam, ką darom kasdien, nes viskas veda į tą aukščiausią pasiekimo natą – džiaugsmą“, – pasakojo R. Doveika.
Laikas prisiminti pamatinę tiesą
Primename, kad praeitais metais naujienų portalui tv3.lt R. Doveika sakė, kad Velykos – tai laikas, kuomet kiekvienas iš mūsų susimąsto apie pačius svarbiausius dalykus.
„Velykose mes kiekvienas asmeniškai primename tiesą apie save. Tiesą, kurios negalima paneigti. Tiesą galima pastumti, tiesą, kurios galima atsisakyti, bet negalima paneigti. Velykų tiesa yra nemirtingumo tiesa. Mūsų gyvenimo tiesa. Mūsų tuščių kapų tiesa, nes krikščionybė juk yra tuščio kapo religija.
Kiekvienais metais švenčiant Velykas svarbu sau priminti šiuos pamatinius dalykus. Tikinčiam žmogui tai padeda dar tvirčiau atsistoti ant žemės, pakelti veidą su vilties žvilgsniu, pasitikti ir išgyventi šiandienos pasaulio tikrovę. Tai tampa ir liudijimu daugeliui ieškančių, kad yra kelias atrasti Dievą.
Abejojantiems – nusimesti abejonės rūbą ir nelikti abejonės įkaitais, nes kartais abejonė, netikėjimas būna tam tikra puikybės ir arogancijos forma, kuomet žmogus pateisina tuos dalykus, nes tas žmogus, kuris gyvenime sutinka Dievą, jis niekada nepastumia kito žmogaus. Netikinčiam žmogui yra puiki proga atkreipti dėmesį, kodėl šalia tavęs gyvena žmogus, kurio veide visada galima perskaityti viltį, gyvenimą, nemirtingumą.
Tai yra liudijimas net netikinčiam žmogui atkreipti dėmesį į šalia savęs gyvenantį žmogų. Gal tai, kuo jis gyvena, gali būti įdomu ir tau. Būtent tai, kas kyla iš tuščio kapo, yra krikščioniškas apaštalavimas“, – nurodo R. Doveika.
Laikas nuoširdžiam palinkėjimui
Kunigas sako, jog net susiklosčius esamai situacijai, kuomet negalėsime būti su artimaisiais, jos nereikia iškęsti. Ją tiesiog reikia išgyventi.
„Šiais metais per Velykas tikintis žmogus supranta, kad gyvenime būna visokių patirčių, būna kitaip. Būtent tas kitaip ir tampa mūsų kūryba. Aš tikrai tikiu, kad tikintys žmonės yra išradingi ir niekada nesumenkins, neatmes pasaulio pažangos – tiek mokslo, tiek medicinos.
Tikiu, kad tikintys žmonės pasinaudos visomis technologijomis, kad susirinkę namuose turės galimybę paskambinti, padaryti vaizdo skambučius, parašyti vienas kitam linkėjimus. Tai dabar yra puiki proga parašyti kam nors elektroninį laišką, parašyti asmeninę žinutę, o ne nukopijuoti ir išsiųsti visiems sąraše esantiems žmonėms.
Tai laikas, kuomet galima viską suasmeninti. Suasmeninti maldą. Aš tikiu, kad tas kūrybiškumas leis mums kitaip, kitoniškai, bet patirti visą velykinį džiaugsmą, Kristaus prisikėlimo džiaugsmą, gyvenimo džiaugsmą, nuimtos gėdos džiaugsmą ir ras atsakymą, kad mes visi kitoniškai sugebame eiti pirmyn“, – įsitikinęs R. Doveika.
