Jo režisieriai Michaelas Schwartzas ir Tyleris Nilsonas prisipažįsta, kad sukurti šį filmą juos įkvėpė 34-erių Zackas Gottsagenas, Dauno sindromą turintis aktorius.
Su Z. Gottsagenu režisieriai susipažino 2012 metais savanoriaudami neįgaliųjų aktorių stovykloje. Jie ten kūrė trumpametražį filmą „Neperšaunamas Džeksonas“, kuriame vaidinęs Zackas atsiskleidė kaip talentingas aktorius.
Duodamas interviu portalui „The Mighty“, M. Schwartzas pasakojo, kad Zacko pasiūlymai kuriant šį filmą buvo neįtikėtinai taiklūs ir apgalvoti, nieko panašaus jis nebuvo sulaukęs nė iš vieno aktoriaus, su kuriais jam teko dirbti. Paaiškėjo, kad aktorystė Z. Gottsagenui – ne tik hobis. Mokytis vaidinti jis pradėjo būdamas trejų, vėliau scenos meno mokėsi vidurinėje mokykloje, kurią baigęs ir pats dėstė aktorystės pagrindus.
M. Schwartzas ir T. Nilsonas pasibaigus stovyklai su Zacku liko draugais, kartkartėmis susitikdavo. Pasak T. Nilsono, kartą prie laužo kalbantis apie gyvenimą, meilę, svajones, viltis, tikslus, nusivylimus ir kitus dalykus, apie kuriuos tokiomis progomis kalbamasi, Z. Gottsagenas prisipažino, kad didžiausia jo svajonė – tapti kino žvaigžde.
Scenarijų sukūrė specialiai Zackui
Kaip tik tuo metu režisieriai, iki tol kūrę tik trumpo metro filmus, svarstė kurti vaidybinį ilgametražį filmą, ir pasikalbėję su Zacku sutarė, kad atsirado gera proga sukurti filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atliktų Dauno sindromą turintis aktorius. Vis dėlto jie suvokė, kad tokios drąsios idėjos įgyvendinti gali būti neįmanoma. Juk paprastai Dauno sindromą turintys aktoriai vaidina tik epizodinius vaidmenis, be to, 2016 m. „Ruderman Family“ fondo atliktas tyrimas atskleidė, kad dešimtyje geriausių televizijos filmų 95 proc. neįgalių personažų vaidina negalių neturintys aktoriai.
Režisieriai prisimena, kad Zackas, išklausęs nuogąstavimus, atsakė: „Pabandykime kartu nugalėti, kas neįmanoma, paversdami tai įmanoma.“
Trijulė visus metus praleido kurdami istoriją, kuri padėtų atskleisti Z. Gottsageno asmenybę ir parodytų jo, kaip aktoriaus, stipriąsias puses. Režisieriai valandų valandas praleido kalbėdami su Zacku apie jo gyvenimą ir įvairias patirtis. Ieškodami įkvėpimo netgi kartu leidosi į kelionę.
Pagaliau jie sukūrė scenarijų, kuris primena Marko Tveno istorijas. Tai – kelio filmas, kuriame Z. Gottsageno personažas, beje, irgi vardu Zakas, pabėga iš globos namų, bandydamas įgyvendinti savo svajonę – tapti profesionaliu imtynininku. Savo kelyje jis susitinka su dėl smulkių nusikaltimų ieškomu Taileriu (aktorius Shia LaBeoufas), kuris tampa jo sąjungininku. Prie jų taip pat prisijungia Eleonora, kurią vaidina aktorė Dakota Johnson. Mergina dirba globos namuose ir išvyksta ieškoti Zako, bet vėliau padeda jam ir Taileriui.
Apie Dauno sindromą sužinojo iš paties Zacko
Kurdami filmo scenarijų ir net dialogus, režisieriai stengėsi perteikti Z. Gottsageno jausmus ir patirtis. Pavyzdžiui, imtynės filme atsirado dėl to, kad Zackui šis sportas labai patinka. Kuriant scenarijų panaudoti ir kai kurie paties Zacko pasakyti žodžiai. Pavyzdžiui, filme yra scena, kurioje Zakas aiškina Taileriui: „Nežinau, ar tu žinai, bet aš turiu Dauno sindromą“. Būtent taip Zackas pasakė T. Nilsonui per vakarėlį, vykusį iškart po pirmojo susitikimo. Filme Taileris Zakui sako negalėjęs užmigti, nes dėl jo jaudinosi, o Zackas dar kartą pakartoja: „Taileri, tu tikriausiai nesupratai, aš turiu Dauno sindromą, bet su tuo susitvarkau“.
Dažniausiai filmų apie negalią kūrėjai nesikonsultuoja su neįgaliaisiais. M. Schwartzas ir T. Nilsonas sako, kad apie Dauno sindromą sužinojo iš paties Zacko.
Pasak režisierių, dažnai diskutuojama, ar, kalbant apie negalią turinčius žmones, pirmiausia reikėtų vartoti žodį „asmuo“ (pvz., asmuo, turintis negalią), ar „negalia“ (negalią turintis asmuo). „Kai paklausėme, kaip Zakas pats įvardija, jis atsakė: „Aš esu Dauno sindromą turintis žmogus“, – sako M. Schwartzas. – Todėl mes taip jį ir pristatome.“
Meilės kupina atmosfera
Kalbėdami apie priežastis, kodėl kuriant filmus taip retai įdarbinami neįgalūs aktoriai, filmų kūrėjai dažniausiai sako manantys, kad tokius aktorius filmuoti bus labai sunku. T. Nilsonas ir M. Schwartzas juokauja, kad dirbant su Z. Gottsagenu jiems reikėjo iškęsti vieną sunkumą – pasikartojantį „rankomis atliekamą veiksmą“. Pasirodo, aikštelėje nuolat tvyrojo meilės kupina atmosfera, kurios centre buvo Zackas. Per technines pertraukėles, kai būdavo laiko, jis sakydavo: „Labai ačiū jums visiems, puiku, kad vis čia esate, galim visi apsikabinti!“ Tada visi džiaugsmingai atlikdavo tą „rankomis atliekamą veiksmą“ – apsikabindavo.
Pasiryžę kurti filmą, kuriame vaidins Dauno sindromą turintis aktorius, režisieriai vis dėlto turėjo įtikinti finansininkus ir prodiuserius, kad jų sprendimas – teisingas. Jiems net buvo siūloma pinigų, kad neįgalų personažą vaidintų kuri nors kino žvaigždė, tačiau režisieriai panašius pasiūlymus atmetė. Jie tikėjo, kad dirbdami su Z. Gottsagenu ne tik sukurs geresnį, autentiškesnį, bet ir finansiškai sėkmingesnį filmą.
Kino industrijoje yra daug stereotipų, vienas jų – kad neįgalius personažus turi vaidinti negalių neturintys aktoriai, nes taip buvo daroma visada. M. Schwartzas sako, kad sulaužyti šį įsitvirtinusį stereotipą gali būti sudėtinga. Vis dėlto jis filmų kūrėjus ragina pagalvoti, kad verta surizikuoti ir suteikti šansą negalią turintiems aktoriams. „Pabandykite žengti atgal ir pagalvoti, kad galbūt jūsų įsivaizduojamos kliūtys gali išplėsti jūsų kūrybines galimybes ir paskatinti sukurti ką nors kitokio ir nepakartojamo“, – sako režisierius.
Plati kampanija žiniasklaidoje.
Savivaldybių inicijuoti bendruomenių susitikimai su neįgaliųjų organizacijomis.
Prezidento įsipareigojimas ginti negalią turinčių žmonių teises.
Nuoseklus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas.
Nė viena priemonė nepadės, reikia laiko.
Griauna stereotipus
T. Nilsonas ir M. Schwartzas mano, kad jų naujasis filmas, kuriame vaidina Z. Gottsagenas, į Dauno sindromą turinčius žmones skatina pažvelgti visai kitomis akimis, atskleidžia iki šiol nepažintą jų pasaulį.
Pirmieji atsiliepimai leidžia manyti, kad filmas iš tikrųjų griauna stereotipus. Vieno kompleksinę negalią turinčio jaunuolio mama tikisi, kad, pažiūrėję filmą, žmonės taps atviresni, labiau supras kitokius žmones. Filmą pamatęs vienas paties M. Schwartzo draugas nusistebėjo: „Oho, nežinojau, kad žmonės, turintys Dauno sindromą, turi svajonių ir ambicijų!“
Režisieriai didžiuojasi tuo, kad filme atskleistas visas Dauno sindromą turinčio žmogaus emocijų spektras, ir kad Zackas puikiai vaidina personažą, kuris turi vilčių, svajonių, siekių, nusivylimų, baimių. „Jo personažas turi daugybę jausmų, ir Zacko vaidyba fantastiška“, – įsitikinę režisieriai.
Belieka laukti, kol filmas pasieks ir Lietuvos kino teatrus.
Filmo režisieriai Tyleris Nilsonas ir Michaelis Schwartzas.
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.
