Deja, kaip ir dauguma augalų, braškės neišvengia ligų. Kokios pagrindinės braškių ligos, kaip jas atpažinti ir įveikti, pasakojame šiame straipsnyje.
Braškių ligos: kokios gali būti?
Braškių ligų sąrašas gana ilgas, todėl aptarsime tik dažniausiai pasitaikančias. Kai kurios ligos būdingos ir kitiems augalams, kai kurios – specifinės, pažeidžiančios tik braškes ar uogas.
Visos braškių ligos gali būti skirstomis į:
- braškių uogų ligos: kekerinis puvinys, braškių antraknozė, odiškasis uogų puvinys;
- braškių šaknų ligos: braškių kerelio vytulys, braškių verticiliozė, juodasis braškių šaknų puvinys;
- braškių lapų ligos: miltligė, rudoji dėmėtligė, šviesmargė.
Braškės taip pat labai dažnai nukenčia nuo įvairių kenkėjų. Braškes puola:
- nematodai;
- grambuolių lervos;
- sraigės, šliužai;
- tripsai;
- žemuoginės erkės;
- voratinklinės erkės;
- avietinis žiedgraužis.
Pilkasis (kekerinis) braškių puvinys (Botrytis cinerea)
Pilkasis kekeras arba braškių kekerinis puvinys – labiausiai paplitusi braškių uogų liga. Ligą sukelia parazitinių grybų gentis – kekeras. Pilkasis puvinys gali sunaikinti nuo 20 iki 100 proc. viso braškių derliaus. Taigi labai svarbu laiku jį pastebėti ir užkirsti kelią puvinio plitimui.
Svarbu žinoti, kad kekeriniu puviniu braškės užsikrečia dar žydėjimo metu. Užkrėsti žiedai būna blyškūs, vysta. Vėliau grybas įsimeta į uogas, lapus, stiebus.
Pilkasis puvinys užpuola braškes, kai ilgai vyrauja drėgni, lietingi ir vėsūs orai. Didesnė rizika užsikrėsti per tankiai augančioms braškėms, ten, kur prasta ventiliacija ir didelė drėgmė. Kekero sporų yra visur: dirvoje, ore, pūvančiuose lapuose ar uogose. Grybo sporas išnešioja vėjas ir, sulaukę palankaus meto, jos tuoj pat atgyja ir užkrečia braškes.
Pagrindiniai kekerinio braškių puvinio simptomai:
- pilkšvas, pūkuotas pelėsis ant uogų;
- minkštos ir pūvančios uogos.
Jeigu kekerinis puvinys pažeidė žiedus, tačiau po to įsivyravo grybo dauginimuisi nepalankūs orai, užtikrinama gera ventiliacija ir žiedai išdžiovinami, iš jų išaugs sveikos uogos. Tačiau pastebėjus puvinio pažeistas uogas, reikia kuo greičiau jas pašalinti iš braškyno ir sunaikinti. Jokiu būdu negalima kompostuoti pilkojo puvinio apimtų augalo dalių.
Su pilkuoju puviniu lengviausiai kovoti yra reguliariai braškes purškiant fungicidais. Braškių žydėjimo metu jos purškiamos kas 7–10 dienų, o jeigu vyrauja drėgni ir vėsūs orai – kas 5–7. Taip pat kekerinio braškių puvinio galima išvengti, ėmusis prevencinių priemonių:
- užtikrinti pakankamus tarpus tarp braškių daigų bei tarp eilių;
- vengti azoto trąšų, vietoje jų naudoti trąšas, stiprinančias augalą, suteikiančias jėgų pasipriešinti ligoms;
- prevenciškai purkšti fungicidais;
- laiku šalinti iš braškyno piktžoles bei surinkti ir sunaikinti užkrėstas uogas ar augalo dalis;
- užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp krūmelių;
- rinktis kekerui atsparesnes braškių veisles ir daigus įsigyti patikimuose braškynuose.
Braškių antraknozė (Colletotrichum acutatum)
Braškių antraknozė – labai pavojinga braškių liga, galinti sunaikinti net 60–75 proc. derliaus. Didelė problema, siekiant išvengti ir kovoti su šia liga, yra tai, kad yra ne vienas braškių antraknozės sukėlėjas.
Kita problema, kad liga daigai užsikrečia dar medelynuose, tačiau liga nepasireiškia iki braškių persodinimo. Be to, antraknozės sukėlėjas gali gyventi dirvoje net iki 9 mėnesių, kol sulauks augalo–maitintojo ir jį užkrės.
Dažniausiai liga pasireiškia palaisčius augalus arba po lietaus. Nes sukėlėjo sporoms atgyti reikalinga šiluma ir drėgmė. Braškių antraknozė – viena naujesnių braškių ligų, atkeliavusi kartu su klimato šiltėjimu. Braškės ja užsikrečia nuo užkrėstos dirvos, medelyne nuo kitų daigų, netgi su avalyne galima pernešti sukėlėją iš vieno lauko į kitą, taip pat ligą platina kai kurios piktžolės.
Pagrindiniai braškių antraknozės simptomai:
- rudos dėmės ant neprinokusių uogų ir tamsiai violetinės, beveik juodos – ant sunokusių;
- puvinio paviršius ant ūsų ir / arba kotelių gali būti apsitraukęs rausva–oranžine sporų mase.
Apsisaugoti nuo braškių antraknozės gana sudėtinga dėl sukėlėjų gausos, jų atsparumo ir ištvermingumo. Taip pat todėl, kad liga apima visą augalą, persiduoda naujiems augalams per ūsus.
Pagrindinės prevencinės priemonės nuo braškių antraknozės:
- purškimas fungicidais (tinka tie patys kekeriniam puviniui naikinti);
- dirvos ir / arba šiltnamio dezinfekcija;
- tinkamas drenažas;
- piktžolių naikinimas braškyne;
- daigus įsigijimas iš patikimų medelynų;
- užkrėstų braškių šalinimas ir naikinimas.
Odiškasis uogų puvinys (Phytophtora Cactorum)
Odiškasis uogų puvinys taip pat vis rečiau pastebimas braškynuose. Jį sukelia grybas polifagas – toks grybas, kuris gali pažeisti daugelį sodo augalų, jų šaknis, kamienus, lapus, vaisius. Braškėse aptinkamos dvi šio grybo formos: viena sukelia odiškajį uogų puvinį, kita – braškių kerelių vytulį.
Kaip ir daugumai grybinių ligų plisti, taip ir odiškajam uogų puviniui, palanki terpė – šiluma ir drėgmė. Taip pat ligą gali sukelti netinkamas tręšimas: pavojingas tiek per gausus, tiek per mažas.
Odiškojo uogų puvinio simptomai:
- rudos, bronzinės dėmės ant uogų;
- uogos nustoja nokti, tačiau išlieka tvirtos ir kietos – tarsi odinės;
- ligai progresuojant, dėmės plečiasi, tampa violetinės spalvos ir apima visą uogą.
Išvengti odiškojo puvinio galima šiomis priemonėmis:
- tinkamai naudojamos trąšos, fungicidai ir pesticidai;
- geras drenažas;
- neužmirkstanti braškyno dirva;
- pakankamas saulės šviesos kiekis;
- tinkami atstumai tarp krūmelių;
- laiku naikinamos piktžolės;
- užkrėstų uogų skynimas ir naikinimas.
Braškių kerelio vytulys (Phytophtora Cactorum)
Kaip minėta tiek odiškajį uogų puvinį, tiek braškių kerelio vytulį sukelia tas pats grybas. Tačiau braškių vytulys yra kur kas pavojingesnė liga, kadangi užkrėsti krūmeliai žūsta. Ligos priežastys tos pačios: šiluma ir drėgmė, užkrėstas laukas, prastas drenažas, per daug lietaus ir laistymo, netinkamas tręšimas.
Ligos sukėlėjas gyvena dirvoje ir laukia tinkamų sąlygų bei augalo–maitintojo, kurį užkrečia. Braškių kerelio vytulio požymiai:
- vysta nauji braškių lapeliai;
- vėliau lapai tampa melsvos spalvos;
- šerdelėje atsiranda raudona, vandeninga dėmė, kuri vėliau tampa ruda;
- neauga naujos šaknys, o esamos juoduoja;
- šaknies karūnėlėje atsiranda puvinys;
- galiausiai augalas visiškai nunyksta.
Reikia atminti, kad braškių šaknų ligos yra negydomos, todėl vienintelis kelias užkirsti kelią ligai yra jos prevencija:
- įsigyti daigus patikimuose medelynuose;
- prieš sodinant, šaknis ir dirvą gerai dezinfekuoti;
- užtikrinti gerą dirvos drenažą, saikingai laistyti;
- laistymui naudoti švarų vandenį;
- naikinti pažeistus ligos kerelius;
- rinktis atsparesnes ligai veisles;
- taikyti sėjomainą.
Braškių verticiliozė (Verticilium wilt)
Verticiliozė – labai pavojinga braškių liga, kadangi jos padariniai – augalo žūtis, o fungicidų nuo ligos kol kas nėra išrasta. Todėl labai svarbu užkirsti kelią ligai, nes susirgusių braškių išgydyti nebepavyks.
Liga augalai užsikrečia dar braškyne, todėl dažniausiai jau įsigyjami sergantys daigai. Taip pat braškės verticilioze gali užsikrėsti nuo dirvos, kai susidaro palankios sąlygos grybų sporoms daugintis: drėgmė, šiluma, silpni augalai, prastas dirvos mikroorganizmų balansas.
Braškių verticiliozės simptomai pasireiškia pavasario pabaigoje, prieš prasidedant braškių derliui:
- išoriniai, seniausi braškių lapai išvirsta į šonus, vysta ir tampa rudos spalvos;
- lapų koteliai tampa raudonos spalvos;
- vidiniai augalo lapai išlieka žali, pabrinksta.
Verticiliozės baigtis – augalo žūtis. Nuo braškių kerelio vytulio galima atpažinti perpjovus šerdį pusiau: verticiliozės atveju viduje nebus puvinio.
Kadangi braškių verticiliozė nepagydoma, būtina užkirsti jai kelią:
- pirkti braškių daigus tik patikimuose medelynuose;
- užtikrinti gerą drenažą ir dirvos dezinfekciją;
- nesodinti braškių ten, kur augo bulvės, pomidorai, baklažanai ar braškės bent 3–5 metus;
- naikinti nematodus;
- naikinti piktžoles ir pažeistus kerelius.
Juodasis braškių šaknų puvinys
Juodąjį braškių šaknų puvinį sukelia patogeninių grybų kompleksas, esantis dirvoje, bei kenkėjiški nematodai. Todėl labai svarbu dezinfekuoti dirvą bei naikinti nematodus.
Juodąjį braškių puvinį galima įtarti, kai braškyne atsiranda atkarpos su užskurdusiais augalais. Ligos simptomai:
- ant šaknų atsiranda rudos dėmės;
- žūsta smulkiosios šaknelės, o pagrindinės pajuoduoja;
- šerdelės vidurys išlieka sveikas, tačiau šaknys nulūžta prie karūnėlės;
- braškės silpnai auga, mezga mažas uogas, leidžia mažai ūsų.
Ligai progresuojant, braškė žūsta. Patikimiausias būdas išvengti juodojo braškių šaknų puvinio, imtis apsaugos nuo jo priemonių:
- įsigyti braškių daigus iš patikimo braškyno;
- dezinfekuoti braškių daigų šaknis ir dirvą;
- laistymui naudoti švarų vandenį;
- naikinti nematodus;
- taikyti sėjomainą.
Braškių miltligė (Sphaerotheca macularis)
Braškių miltligė dažniausiai užklumpa šiltnamiuose arba po priedanga auginamas braškes. Lauke auginamos nukenčia rečiau, tačiau sausomis ir karštomis vasaromis gali užsikrėsti ir jo. Miltlige dažniausiai suserga ligai jautrios veislės, todėl perkant daigus, rekomenduojama pasidomėti veislės atsparumu ligai.
Braškių miltligės simptomai:
- baltos dėmės ant apatinės lapų pusės;
- lapai įgauna „laivelio“ formą;
- baltos, miltingos apnašos ant braškių uogų.
Išvengti braškių miltligės galima šiais būdais:
- naudoti saikingą ir subalansuotą tręšimą;
- įsigyti atsparias miltligei veisles;
- nenaudoti per daug azoto trąšų.
Rudoji dėmėtligė (Diplocarpon earliana)
Braškių rudoji dėmėtligė yra grybinė lapų liga, pasireiškianti pirmoje vasaros pusėje. Tačiau iki pat vasaros pabaigos ji būna menkai pastebima. O rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais pažeidžia apie 90 proc. lapų. Labiausiai nukenčia senesni lapai. Derliui didelio nuostolio paprastai nepadaro. Atsparių ligai veislių nėra, nors rečiau serga ankstyvų veislių braškės.
Rudosios braškių dėmėtligės požymiai:
- purpurinės, rudos spalvos dėmės ant braškių lapų;
- pažeisti lapai atrodo tarsi nudegę, nudžiūvę.
Kadangi rudoji dėmėtligė plinta šiltame ir drėgname klimate, patariama neskinti šlapių uogų, nedirbti braškyne lyjant lietui. Kitos priemonės išvengti ligos:
- šalinti ir naikinti senus braškių lapus iš lauko;
- užtikrinti gerą drenažą ir pakankamus tarpus tarp kerelių;
- saikingai naudoti fungicidus, nes nuo dažno naudojimo grybas įgyja atsparumą.
Šviesmargė (Mysophaerella fragariae)
Šviesmargė yra labiausiai paplitusi braškių lapų liga. Ligą sukelia grybo sporos, kurios gyvena dirvoje. Todėl prieš sodinant braškes, būtina gerai dezinfekuoti dirvožemį. Liga įveikiama fungicidais, kuriuos galima naudoti neribojant kartų, nes grybas neįgyja jiems atsparumo. Paprastai išgydoma, tačiau labai išplitusi gali įtakoti augalo žūtį.
Pagrindiniai šviesmargės simptomai:
- mažos, purpurinės spalvos dėmelės ant lapų;
- ant uogų gali atsirasti rudos dėmelės;
- labiau pažeidžiami jauni lapai ir ankstyvųjų veislių braškės;
- pakenkia lapams ir žiedstiebiams.
Šviesmargė, kaip ir dauguma grybinių ligų, plinta esant drėgmei ir šilumai, todėl jos išvengti padeda:
- tinkami tarpai tarp braškių kerelių;
- gera oro cirkuliacija;
- neperlaistymas ir geras dirvos drenažas;
- dirvožemio dezinfekcija;
- senų braškių lapų ir piktžolių naikinimas;
- tarpvagių išklojimas šiaudais, kad braškės neturėtų tiesioginio kontakto su žeme.
Braškių ligos įveikiamos
Nors atrodo, kad braškių ligos neturi baigtinio sąrašo ir jų tiek, kad būtinai nors viena įsisuks į jūsų braškyną, tačiau svarbiausia atminti, kad visos braškių ligos pirmiausiai puola silpnus augalus bei tada, kai nesilaikoma higienos reikalavimų. Todėl žinant, pagrindines taisykles, tikėtina, kad braškių ligos jus aplenks ir galėsite mėgautis šiomis gardžiomis uogomis.
Taigi apibendrinam svarbiausias taisykles, norint išvengti braškių ligų, reikia:
-laikytis higienos sodininkystėje: dezinfekuoti dirvą, šiltnamius, daigų šaknis, įrankius;
-braškių daigus įsigyti tik patikimuose medelynuose;
-užtikrinti gerą drenažą ir tinkamą laistymą;
-laiku ir tinkamai tręšti bei naudoti fungicidus;
-sodinant laikytis rekomenduojamų tarpų tarp braškių kerelių;
-laiku naikinti piktžoles ir ligų pažeistus augalus;
-taikyti sėjomainą.
Autorius: derlingas.lt, Vaida Janikūnienė
