Jess Marchbank buvo sveika ir sportiška slaugytoja, kai pandemijos pradžioje pajuto gerklės skausmą ir jai buvo diagnozuota COVID-19.
Ji buvo skubiai išvežta į ligoninę, kur buvo gydoma tris dienas, ir kovo pabaigoje grįžo namo, bet iki dabar ji vis dar negali dirbti, vaikščioti ar žaisti su savo vaikais. 33 metų amžiaus moteris papasakojo, kaip savo būklę, norėdama įspėti žmones apie tai, kokią žalą virusas gali padaryti sveikatai.
Devone, Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Jess sako: „Nebesijaučiu gyva, fiziška nieko negaliu daryti dėl išsekimo. Nuolat jaučiuosi išsekusi, todėl net ryte atitraukusi užuolaidas jau jaučiuosi pavargusi ir turiu iškart prisėsti pailsėti. Negaliu normaliai žaisti su vaikais, negaliu dirbti, negaliu nieko daryti, nes vis trūksta kvapo.“
Ji sako, kad prieš susirgdama buvo tikras puikios sveikatos pavyzdys – ji reguliariai lankėsi sporto klube ir kilnojo svarmenis. Tačiau nuo to laiko, kai susirgo, Jess be pagalbos vargiai begali užlipti laiptais, rašoma mirror.co.uk.
Ji pasakoja: ‚Anksčiau buvau sveika ir sportiška, visa tai dėl koronaviruso. Tris kartus per savaitę eidavau į sporto klubą ir galėdavau nuo žemės pakelti 90 kg svarmenis, bet dabar nebepakeliu net savo dvimečio sūnaus.
Atrodo, lyg gyvenčiau prie mirties, nes iš tiesų negali normaliai gyventi. Kai tik pabandau ką nors nuveikti, man iškart pasidaro labai sunku arba ką nors skauda. Vien tik lipimas laiptais mano pulsą pakelia iki 180 dūžių per minutę, o tada jis nukrenta iki 70 ir dėl to pradedu vemti.
Dėl koronaviruso man prasidėjo širdies veiklos sutrikimai ir turiu bėdų su centrine nervų sistema. Sako, kad skonio ir uoslės praradimas yra susijęs su nervais, kuriuos puola koronavirusas smegenyse – tai gali sukelti ilgalaikių smegenų pažeidimų. Vis dar neturiu skonio ir uoslės, nes virusas paveikė mano nervus smegenyse. Visa tai labai keista ir nemalonu.“
Jess atsisako prarasti viltį, nors medikai sako, kad neįsivaizduoja, kaip ją toliau gydyti. Moteris pasakoja, kad svajoja ir vėl galėti žaisti su savo vaikais – penkiamečiu Noah ir dvimečiu Lanie – bei leisti laiką su 38 metų vyru Fraseriu.
Ji tęsia: „Šiuo metu lankausi pas kardiologą, dabar laukiu kraujo ir apkrovos tyrimų atsakymų. Nėra jokio vaisto, jie sako, kad reikia laiko ir kantrybės – gydytojų teigimu, man reikia atrasti sau tinkamą tempą. Nemanau, kad tai tęsis amžinai – privalau pasveikti, nepriimu neigiamo atsakymo, bet niekas negali pasakyti, kada tai nutiks ir kaip.“
Jess sako, kad susirgus koronavirusu simptomai atsirado akimirksniu ir kovo 23 dieną ji buvo skubiai išvežta į ligoninę. Tuo metu ji savo išgyvenimais dalinosi Feisbuke ir rašė: „Štai kaip buvau parvežta namo po trijų dienų Barnsteiplio ligoninėje, su teigiama koronaviruso diagnoze.
Esu labai sujaudinta, dėkinga, nustebusi ir laiminga, kad iš ligoninės išvažiuoju gyva, o ne karste! Man 32 metai, esu sportiška ir sveika, neturiu jokių gretutinių ligų. Mano deguonies lygis kraujyje buvo 80 procentų ir koronavirusas gerai spyrė man į užpakalį. Tada visi už mane meldėsi ir štai – išgyvenau, įveikiau COVID-19.
Jei manote, kad koks nors „karantinas“ yra neteisinga ir nesilaikote apribojimų, nes „jie kvaili“, tai paklausykite manęs – kai esi visiškai izoliuotas nuo artimiausių žmonių ir nežinai, ar išvis kada dar juos galėsi apsikabinti, tai yra daug blogiau.
Prie to pridėkite nuolatinį veriantį galvos skausmą, degančias galūnes, skaudančią krūtinę ir tokį spaudimą plaučiuose, lyg nuolat skęstum... Tai yra blogai.
Tai blogiau ne blogai. Nustokite daryti nesąmones. Pradėkite į tai žiūrėti rimtai. Jei negalite to padaryti dėl savęs pačių, padarykite tai dėl savo močiutės, dėl draugo silpna imunine sistema, mažo cistine fibroze sergančio vaiko, diabetu sergančio tėčio. Padarykite tai dėl medikų – sustabdykime viruso plitimą.“
