Naujienų portalui tv3.lt R. Žibaitytė atvirai pasakoja, kad savo susirgimo faktą, ligos eigą ir saviizoliacijos rutiną ji pasirinko viešinti sąmoningai. Mat taip gal ji suteiks kuo daugiau informacijos kitiems.
Paklausus, kaip teko išgyventi net keturiasdešimt vieną dieną saviizoliacijoje, Rūta šypteli: „Buvo visko.“
Tačiau dabar atlikėja jaučiasi energinga kaip niekada anksčiau, aktyviai kuria naujienas savo gerbėjams ir po truputį stengiasi sugrįžti į buvusią rutiną. Kokias gyvenimo pamokas būdama saviizoliacijoje suprato pati Rūta, ką ji veikė namuose uždaryta tarp keturių sienų, kokie simptomai jai pasireiškė ir ką Rūta nuveikė pirmiausia, vos tik ir vėl gavusi „Laisvės bilietą“?
Apie tai ir dar daugiau – šiame interviu su pačia atlikėja Rūta Loop.
Rūta, kartu su gerbėjais sveikiname tave pagaliau išsivadavus iš koronaviruso gniaužtų. Nors ši kova ir nebuvo trumpa, bet pagaliau tu ir vėl gali laisvai išeiti pro savo namų duris. Tačiau sugrįžkime į tą lemtingą dieną. Kada pasijutai blogai?
Rugpjūčio 7-ąją, penktadienį, grįžau namo ir pasijaučiau šiek tiek keistai, kitaip nei visada. Namuose pasimatavau temperatūrą – rodė 37,2 laipsnius, truputėlį perštėjo ir gerklę. Kadangi visas pasaulis tik ir kalbėjo apie koronavirusą, nutariau, kad man reikia pasitikrinti. Nusprendžiau atlikti testą privačioje klinikoje už savo pinigus.
Pirmadienį nuvykau, pasidariau tyrimą ir jau grįžus namo, dar negavus rezultato, nebejaučiau skonio ir kvapo. Tada jau ir supratau, antradienį laukdama rezultato puikiai žinojau, ko laukiu.
Ar žinai kur galėjai užsikrėsti, turi įtarimų?
Tikslaus asmens nežinau, todėl viskas ir lieka tik teorijomis. Aišku, būtų įdomu išsiaiškinti, nuo ko galėjai užsikrėsti, bet to jau nebepavyks padaryti.
Kaip pati priėmei žinią, kad sergi koronavirusu?
Jeigu atvirai, pirmiausia pradėjau galvoti, su kiek žmonių aš bendravau. Jaučiau didžiulę atsakomybę, ją jutau nuo pat pirmos akimirkos, kai dar tik atėjo nuojauta, kad sergu. Nuo pat penktadienio aš visą savaitgalį praleidau namuose, nors ir jaučiausi gerai – nenorėjau rizikuoti kitų sveikata.
Ėmiau rašyti sąrašą, su kuriais žmonėmis ir kiek laiko kontaktavau. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patarė įvardinti žmones, su kuriais bendravau daugiau nei dešimt minučių. Juos visus surašiau, visiems jiems asmeniškai pranešiau.
Medikai sako, kad koronaviruso simptomai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingu stiprumu ir skirtingais būdais. O kokius šio viruso simptomus jutai tu?
Man labai pasisekė, nes mano ligos forma buvo pati lengviausia. Aš porą dienų turėjau aukštesnę temperatūrą, jaučiausi pakankamai gerai. Kai dingo skonis ir kvapas, pasidarė galbūt tikrai liūdniau, o po savaitės su puse – viskas ir praėjo.
Man buvo pasireiškęs ir niežulys, bet kaip įtariu dabar, tai galėjo būti šalutinis poveikis, kuris pasireiškė nuo antibiotikų. Gali būti, kad tai visai nesusiję su koronavirusu, nors tarp labai retų simptomų yra įrašytas niežėjimas bei bėrimas.
Saviizoliacijoje praleidai keturiasdešimt vieną dieną. O kiek laiko jutai pačius simptomus?
Sakykime taip, kad savaitę laiko sirgau, o vėliau tai buvo tiesiog buvimas namuose. Laukiau, kol bus pagaliau du neigiami testo rezultatai. Taip ir atrodė gyvenimas: gauni testo datą ir gyveni iki tos datos, vėl gauni ir vėl gyveni iki kitos datos...
O kaip keitėsi tavo psichologinė būklė, būnant uždarytai tiek dienų vienai namuose?
Buvo visko, tikrai jaučiausi tarsi amerikietiškuose kalneliuose. Bet sakyčiau, kad liūdnų dienų buvo kur kas mažiau nei teigiamų. Tu priimi faktą ir stengiesi sugalvoti, kaip išnaudosi tą laiką.
Pradžioje tikrai labai daug laiko užsiėmiau kūryba, paskui į tai visai net nenorėjau žiūrėti. Daug sportavau, skaičiau knygų, išbandžiau gaminti įvairius patiekalus, susibendravau su kaimynu šuneliu. (juokiasi)
Serialą „Draugai“ žiūrėjau be sustojimo. Bet matyt tai buvo man tarsi atmosfera, kad namuose esu ne viena, tarp draugų. Jeigu man pirmą dieną būtų kažkas pasakęs, kad namuose būsiu 41 dieną, tai aš gal ir būčiau kitaip tą laiką susidėliojusi, nes dabar tu gyvenai tarsi laukimu ir nežinomybėje.
Ar dėmesio iš aplinkinių netrūko?
Visą šį laiką tikrai jaučiausi mylima. Vis kažkas paskambindavo, atvažiuodavo po balkonu, žiūrėk, kitą kartą jau ir kėdę atsineša. Kalbame, bendraujame ir atrodo, kad tą akimirką yra viskas labai gerai.
Esu dėkinga žmonėms, kurie mane supa, nes čia buvo tikrai nemenkas išbandymas. Po viso šio laiko supratau, kad tikrai esu mylima, turiu daug draugų ir esu labai laiminga. Dar priedo susipažinau su visais kaimynais. (šypteli)
Ar šios dienos praleistos vienai namuose pakeitė tavo gyvenimo pasaulėžiūrą? Tikriausiai minčių apie viską buvo galybė...
Jeigu atvirai, manau, kad pakeitė ir tikiuosi, kad ilgam laikui. Prieš asmeninį šį karantiną patyriau labai daug streso ir nerimo, visur bėgdavau ir skubėdavau. Buvau perdegusi, todėl gal čia ir buvo ženklas, kad reikėjo sustoti, pabūti su savimi.
Kai išėjau į kiemą, nenorėjau būti net mobiliame telefone. Buvo gera žvalgytis, klausytis žmonių, bendrauti, stebėti juos.
Dabar aš noriu sau duoti laiko, neskubėti, jeigu nespėju – nieko baisaus. Noriu sau išsikelti ir mobilaus telefono apribojimus, kad būčiau daugiau su pačiais žmonėmis.
Rūta, ar atskleisi, ką pirmiausia padarei, kai sužinojai, kad vėl gali grįžti į socialinį gyvenimą?
Pirmiausia apsiverkiau, pabuvau su savimi, paskambinau tėvams. Tada nuvažiavau pas draugus į studiją. Paskambinau, kai buvau prie jos ir sakau – „Lįskite laukan“. Jausmas buvo iš tiesų nerealus.
Koronavirusas kitiems palieka ir ryškius liekamuosius reiškinius. Ar tokie pasireiškė ir tau?
Liekamųjų reiškinių man neliko, tik vis dar pilnai nėra atsigavusi mano uoslė. Gydytoja sakė, kad tam gali prireikti net ir pusmečio, šiuo metu viską užuodžiu švelniau.
Koronaviruso testą dareisi net septynis–aštuonis kartus. Tikriausiai su kiekvienu iš jų tikėjaisi pamatyti neigiamą rezultatą. Tačiau visuomenėje vis dar yra žmonių, kurie neigia koronaviruso egzistavimą. Ar girdėjai kalbų, kad tu meluoji apie savo ligą ir panašių gandų?
Visko girdėjau. Vieni visada rinksis tikėti, kiti – netikės. Visada bus įvairiausių teorijų ir nuomonių, be to pastebėjau, kad jeigu bandai įrodinėti, kiti dar labiau tavimi netiki.
Tikiuosi, kad tokie žmonės nesusirgs koronavirusu, bet daug labiau pasaugos save ir aplinkinius. Todėl visiems rekomenduoju dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas, nes būtent tai gali apsaugoti kitus ir jus pačius, tarkim, nuo keturiasdešimt vienos dienos namuose.
O kaip bandei gydyti koronavirusą?
Kadangi mano simptomai buvo labai silpni, juos ir gydžiau arbatomis bei poilsiu. Valgiau vienas citrinas, gėriau daug vitaminų, antibiotikus.
Saviizoliacijoje išbuvai tikrai ilgą laiką, ar domėjaisi – kitų organizme virusas laikosi taip pat ilgai?
Kai sirgau, buvo atsiradę vadinamųjų „koroniečių“ draugų, su kuriais visos saviizoliacijos metu palaikėme ryšį. Dalijomės informacija, receptais, testų rezultatais. Atsirado toks ryšys, noras sveikti kartu, kad nebūtum vienas tokioje situacijoje. Tai su manimi buvo žmonių, kurie panašų laiko tarpą sirgo kaip aš.
Mano istorija yra viešesnė už jų, tačiau tai, kad pasirinkau ją pasakoti garsiai, o jie ne, nereiškia, kad man buvo sunkiau sirgti nei kitiems.
Rūta, ko tavo gerbėjai iš tavęs gali laukti artimiausiu metu?
Tikrai gali laukti naujų dainų! Esame su komanda kūrybos procese, aktyviai dirbame. Viena ar kita daina greitu metu pasieks klausytojų ausis. (šypteli)
