Apie priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbą ir tai, kokių būklių vedini tėveliai jau turėtų čia atvykti, plačiau papasakojo Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė.
Priėmimo skyriuje susidaro „kamštis“
Su vaiku ant rankų į ligoninę atskubėję tėveliai neretai stebisi, kodėl pacientų srautas priėmimo skyriuje toks didelis ir dėl to tenka gerokai palaukti.
„Turbūt ne vienas yra girdėjęs, ir žiniasklaidoje nuskambėjo, kad nuo gruodžio vidurio iki sausio mėnesio ne tik mūsų ligoninėje, bet ir kitų miestų priėmimo skyriuose buvo labai išaugę pacientų srautai. Vaikų ligoninėje mes pastebėjome dvi tendencijas. Pirmiausia, tėveliai ne visada kreipiasi į poliklinikas, savo šeimos gydytojus ar pediatrus, kad parodytų sergantį vaiką ir gautų reikalingą gydymą. Jie labai dažnai važiuoja tiesiai į ligoninės priėmimo skyrių. Tai yra pastebima ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose.
Antra problema yra ta, kad turbūt didžioji dalis tėvų tik susirgus vaikui ar tik jam patyrus traumą, sukarščiavus iš karto puola vaiką vežti į ligoninę. Tuo metu tikrai būtų galima pabandyti suteikti pagalbą namuose. Galbūt vaikas nukrito ir davus nuskausminamųjų jis vėl laimingas laksto, užmiršęs, kad jam kažką skaudėjo. Galbūt vaikas sukarščiavo, bet sudavus paracetamolio ar ibuprofeno temperatūra nukrito ir vaikas vėl yra sveikas“, – adekvačiai įvertinti vaiko būklę ragino gydytoja.
Ji pabrėžė, kad būtent dėl to, jog tėvai vos susirgus vaikui jį skuba atvežti į ligoninę, ir susidaro didžiulės eilės, priėmimo skyrius užsikiša.
„Būdavo dienų, kai eilėse reikėdavo laukti ir po 6–7 valandas, galbūt kažkam – ir dar ilgiau vien dėl to, kad visi panoro atvažiuoti pasirodyti gydytojui vietoj to, kad gautų pagalbą poliklinikoje arba kažkiek ir patys padėtų savo vaikui“, – pastebėjo I. Sapagovaitė.
Temperatūra – normali organizmo reakcija
Paraginusi tėvelius šaltu protu įvertinti vaiko būklę gydytoja išskyrė kelias dažniausias problemas, dėl kurių tėveliai nedelsiant skuba pas medikus, ir patarė, ką tokiais atvejais reikėtų daryti.
„Jei vaikas sukarščiavo, turime prisiminti, kad temperatūra yra organizmo kova su patekusiu virusu ar bakterija ir tai nebūtinai yra blogai. Tai rodo, kad organizmas kovoja ir temperatūrą reikėtų mažinti tik tada, kada vaiko būklė tampa bloga arba blogėja, kai pastebime, kad vaikas tapo vangus, dehidratuotas ar kažkokios kitos problemos“, – atkreipė dėmesį medikė.
Tokiu atveju pirmiausia vaikui reikėtų pamėginti duoti ibuprofeno ar paracetamolio, reiktų gerti daug skysčių. „Taip pat turėtume stebėti, ar vaikas netampa vangus, jo burna, liežuvis, lūpos nėra išdžiūvusios, ar jis pakankamai šlapinasi. Reikia pažiūrėti, ar temperatūra krenta, ar ji laikosi aukšta, kyla dar labiau, o gal ji nukrito ir šiuo metu vežti vaiko į ligoninę tikrai nereikia.
Tačiau jei pastebėjome kažkur atsiradusį bėrimą, jei temperatūros negalime numušti arba vaiko būklė blogėja, jis tapo dehidratuotas, vangus, mieguistas ar prasidėjo traukuliai, tada, be abejo, tikrai turėtume kreiptis į gydymo įstaigą“, – patarė I. Sapagovaitė.
Jei vaikas patyrė traumą?
Kokią traumą bebūtų patyręs vaikas, gydytoja atkreipė dėmesį į tris būtinus tokiais atvejais žinoti pagrindinius principus – nuskausminimą, šaltį ir imobilizaciją.
„Jei vaikas nugriuvo ir susimušė kaktą, tikrai nereikia pulti tuoj pat jį vežti į ligoninę. Pamėginkite ant sumuštos vietos uždėti šalčio, duoti nuskausminančių. Galbūt už 15–20 minučių vaikas lakstys visai užmiršęs, kad buvo ką susimušęs ir nereikės medikų pagalbos. Bet jei matote, kad galūnė ar sumušta vieta yra deformuota, sutinusi, skausmas pavartojus vaistų nepraeina, be abejo, tada teks važiuoti į medicinos įstaigą.
Lygiai taip pat esant žaizdoms – galbūt užteks susižeidus ar nusibrozdinus tik išplauti sužeistą vietą ir apibintuoti ar užklijuoti pleistrą. Jei kraujavimas tęsiasi, skausmas nepraeina, vėlgi teks kreiptis į polikliniką ar priėmimo skyrių“, – patarė gydytoja.
Atvykus su vaiku, kuriam buvo galima suteikti pagalbą poliklinikoje, kurio būklė nėra itin sunki, nevertinama kaip rizikinga gyvybei, tikrai gali tekti palaukti – net iki 6 valandų, nes pirmiau bus priimami sunkesnės būklės vaikai.
Nors patyrusį galvos traumą tėveliai jau tikrai atveža nedelsiant, čia gydytoja vėlgi patarė ne visada skubėti beatodairiškai:
„Be abejo, tai yra baisu, ypač jei vaikas yra mažas. Tačiau, vėl pasikartosiu, neužmirškime nuskausminimo ir, jei jūs tuo metu nematote nieko blogo, vaikas valgo, nustoja verkti, vėl užsiiminėja įprasta veikla, žaidžia, galbūt tada galima dar kelias valandas palaukti.
Atvykus į ligoninę iš karto, kaip ir jūs nematote nieko blogo, taip to nematys ir medikai. O stebėti po galvos traumos vaikus reikėtų iki 2 parų, parą – intensyviai, o po to atkreipti dėmesį į visus elgesio pasikeitimus.“
Nudegus būtini nuskausminamieji
Dar viena ūmi būklė, dėl kurios atvykstama į priėmimo skyrių – nudegimai. Jų pirmiausia ne tik nereikėtų pamiršti šaldyti (geriausia – tekančiu vandeniu), bet duoti nuskausminamųjų:
„Labai retai pastebime, kad tėvai būna nudegusiam vaikui davę nuskausminančių vaistų. Neužmirškite, tai išties yra labai skausminga ir vaistų nuo skausmo ypač mažam vaikui reikėtų duoti.“
Dar vienas labai populiarus vaikų susirgimas – pilvo skausmai. „Tikrai ne visi pilvo skausmai yra dėl kažkokių rimtų susirgimų. Dažnai jie būna funkcinio pobūdžio, susiję su maistu. Ką reikia žinoti tokiu atveju – riboti maistą, ypač egzotinį, keptą, sunkiai virškinamą, rūkytą, duoti daug skysčių ir nepamiršti paprasčiausios nošpos, ji numalšina skausmą ir medicinos įstaigos paprastai nebereikia. Tačiau jei skausmas didėja, nepraeina, reikia kreiptis į medikus“, – aiškino ji.
Koks kosulys nenormalus?
Dar viena kelionės į skubios pagalbos skyrių priežastis – kosėjimas. Kada kosulys turėtų būti tas simptomas, kad reiktų vykti į skubios pagalbos skyrių?
„Susirūpinti reikėtų, jei kosulys yra užsitęsęs, varginantis, jei trukdo miegoti, dėl to trinka kvėpavimas, girdimas šiurkštus alsavimas, kosulys kriokiantis, lojantis.
Iš esmės atsiradus tam, ką mes esame įpratę vadinti ne kosuliu, bet atsiranda kažkokie kitokie, rimtesni požymiai. Tada jau reikėtų pasikonsultuoti su mediku. Be to, galbūt jūsų šeimos gydytojas yra čia pat gretiname name ir nereikia važiuoti per visą miestą ar iš rajono, galbūt yra ir arčiau medikas, kuris galės jums padėti“, – patarė I. Sapagovaitė.
Pacientai stoja į eilę pagal skubumą
Gydytoja priminė, kad net ir atvykus, atrodytų, su skubia būkle, gali tekti palaukti, mat pagalba teikiama rūšiuojant pacientus.
„Kadangi pastaruosius 10–15 metų įvairiose šalyse stebima tendencija, kad į priėmimo skyrių važiuoja vis daugiau pacientų, kadangi priėmimo skyriai kemšasi, žmonėms tenka vis ilgiau laukti, dėl to atsiranda rizika pražiūrėti kažkokią rimtą problemą, dėl to gali nukentėti pagalbos teikimas, gydymo savalaikiškumas, yra numatyta taip vadinama pacientų rūšiavimo sistema, arba kitaip tariant – eiliškumo pirmenybė, suteikiama sunkios būklės pacientams. Tad visi atvykę pacientai yra įvertinami“, – pasakojo skyriaus vedėja.
Pirmiausia vaikas yra įvertinamas vizualiai – jo bendra būklė, kvėpavimas, kraujotaka, vėliau atliekamas detalesnis gyvybinių parametrų matavimas – pulso, kraujospūdžio, kvėpavimo, kraujo įsotinimo deguonimi ir panašūs matavimai.
Visa tai leidžia įvertinti, kokio rimtumo yra sutrikimas. Pagal tai laukiantieji gauna spalvotas korteles: sunkiausi – raudonos spalvos, mažiau skubūs – geltonos, dar mažiau skubūs – žalios ir mažiausiai skubūs atvejai – mėlynos.
„Tad atvykus su vaiku, kuriam buvo galima suteikti pagalbą poliklinikoje, kurio būklė nėra itin sunki, nevertinama kaip rizikinga gyvybei, tikrai gali tekti palaukti – net iki 6 valandų, nes pirmiau bus priimami sunkesnės būklės vaikai“, – akcentavo medikė.
Ką pasiimti vykstant į ligoninę?
Primenama, kad VUL Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrius nuo gruodžio yra persikėlęs į naujas patalpas.
Vaikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrius iš patalpų, esančių adresu Santariškių g. 7, persikėlė į greta esantį naują pastatą, kuris išsiskiria ryškiomis spalvotomis pastato sienomis. Atvykimas – nuo Santariškių g. pusės, šalia buvusio Priėmimo skyriaus, adresas išlieka tas pats – Santariškių g. 7.
„Dabar tame pačiame korpuse yra ir Vaiko raidos centras ir visa skubi, pagalba susijusi su specialistų konsultacijomis, kai vaikams prireikia chirurgo, traumatologo, akių ar ausų, nosies ir gerklės specialisto, taip pat – psichiatro, greitai bus ir neurologo. Tad prireikus tokios pagalbos pacientai turėtų važiuoti į naująjį korpusą.
Tačiau visi pediatriniai susirgimai, tokie kaip virusinės infekcijos, viduriavimai, jie ir toliau kol kas dar važiuoja į Santariškių 4., senąjį korpusą“, – pasakojo medikė.
Kartu ji nurodė, kokius dokumentus vertėtų turėti su vaiku vykstant į ligoninę.
„Skubi pagalba bus suteikta bet kokiu atveju, tačiau visada paprasčiau, greičiau ir lengviau registracija ir tyrimų paskyrimas vyksta tada, kai mes žinome vaiko asmens kodą. (...) Tai – vienintelis dokumentas, kuris mums yra reikalingas, kalbant apie Lietuvos piliečius“, – I. Sapagovaitė.
Gydytoja pridūrė, kad važiuojant į priėmimo skyrių, ypač savaitgaliais, poliklinikų nedarbo metu, naktį, kai tikėtini didesni srautai ir, galima prognozuoti, kad teks palaukti. „Svarbu, kad ypač mažesniems vaikams tėvai pasiimtų, kas jiems yra reikalinga – galbūt kažką aprengti, atsigerti ar kažkokio maisto, mėgstamą žaisliuką“, – patarė gydytoja.
Vykti pačiam ar kviesti greitąją?
Nors atvykti į ligoninė galima tiek išsikvietus greitąją, tiek su savo transportu, gydytoja patarė, jog kai kuriais atvejai prioritetas turėtų būti teikiamas specialiajam transportui.
„Manau, kad greitąją medicinos pagalbą reikėtų kviesti, kada įtariama, kad tai galėtų būti sunki trauma – autoįvykis, kritimas iš aukščio, taip pat skendimai, traukuliai, elektros traumos. Tai – atvejai, kada vaiko būklė gali keistis labai greitai ir būtų gerai, kad šalia būtų medikas, tam reikalinga įranga, vaistai“, – patarė I. Sapagovaitė.
Kitais atvejai, jei vaiko būklė patenkinama ir negresia pavojus gyvybei, galima vaiką atvežti ir savo transportu. Pasak jos, jei anksčiau galbūt tokiu būdu atvykti būdavo galima greičiau, dabar tas laikas susilygino: „Išvysčius greitosios medicinos pagalbos tinklą atvykti galima panašiai. Svarbiausias kriterijus – vaiko būklė.“
