Tikriausiai bus sunku patikėti, kad Vilmos profesija nesusijusi su floristika – moteris turi buhalterinės apskaitos išsilavinimą bei šį darbą dirba ir dabar. Vėlinėms skirtų puokščių kompozicijų darymas jai, tik hobis. Tiesa, jaunystėje Vilmai teko prisiliesti ir prie gėlių.
„Prieš 20 metų teko dirbti Vokietijoje, gėlių salone. Man labai patiko, bet gyvenimas susiklostė taip, kad nesusiejau jo su gėlėmis. Vis darydavausi kažką tai savo šeimos kapams, tai draugų ar giminių prašymu. Kai visi pradėjo girti, atsirado daugiau žmonių, kurie norėtų, pradėjau gaminti ir daugiau“, – pasakoja moteris.
Puokščių ir kompozicijų gaminimas Vilmos širdžiai labai mielas, šio proceso metu pailsi ir kūnas ir siela:
„Kai darau puokštes, mano mintys pailsi. Pasivaikščiojimas ieškant šakelių ar kankorėžių vainikams ramina. Vėliau ir pati gamyba ramina. Aš „atsijungiu“ nuo visų gyvenimo problemų, užsidarau ir gyvenu savo gyvenimą“, – šypsosi ji.
Stengiasi išlaikyti kuo daugiau natūralumo
Vilmos gaminamų kompozicijų formos pačios įvairiausios – nuo įprastų apvalių vainikų iki širdelės, kryžiaus formų. Visas jas moteris padaro savo rankomis.
„Pagrindą padarau, kaip tik sumąstau. Kartais iš vytelių darausi karkasą. Perku tinkliuką skirtą statyboms. Vis sukuosi. Kas tuo užsiimi ir dirba su tuo, jie, aišku, turi ir specialias formas, įrankius, o aš vis žiūriu, kaip pačiai pasigaminti, kad ir žmogui pigiau būtų. Man įdomu ir kažką naujo išgauti, padaryti“, – pasakoja ji.
Moters kuriamos kompozicijos žavi ir tuo, kad jos tarsi kilusios iš gamtos – susipina įvairiausios šakelės, medžio žievė, įvairiausi gyvi augalai ir kankorėžiai.
„Naudoju įvairius kankorėžius, augaliukus, šakeles iš miško. Šiemet terasoje auginausi specialų augalų, kurį dabar komponuoju į vainikus. Per vasarą jie puošė terasą, o dabar puoš kapus.
Visus sausuolius pradedu rinktis jau vasarą ar rugsėjo mėnesį. Kartais ir grybaudama kažką parsinešu namo“, – pasakoja ji.
Vilma sako, kad jeigu būtų jos valia, į kompozicijas dėtų gyvus gėlių žiedus arba visai jų atsisakytų, tačiau paklausa yra kiek kitokia – lietuviai ieško kompozicijų, kurios ilgą laiką galėtų puošti artimųjų kapus.
„Visada žiūriu į praktiškumą, todėl dedu dirbtines gėles, bet kokybiškas, kad jos ilgai nenubluktų ir ilgai laikytųsi. Jas derinu su natūraliais augalais – eglišakėmis arba samanomis. Stengiuosi daryti taip, kad dirbtinumas neprasilenktų su natūralumu. Būna, kad moterys rašo ir klausia, ar gali jau pirkti ir ar gėlės nenuvys iki Vėlinių. Tad renkuosi kuo natūraliau atrodančias dirbtines gėles.
Jeigu galėčiau, viską daryčiau tik iš natūralių priemonių, nes tai mieliausia širdžiai. Tačiau yra dirbtinių gėlių paklausa. Lietuviai yra įpratę, kad ant kapuose būtų gėlės net ir žiemą. Aš pati labiau linkstu į skandinavišką stilių ir kad viskas būtų kuo natūraliau, kukliau“, – šypsosi moteris.
Vilma pasakoja, kad kompozicijos pagaminimo laikas priklauso nuo noro ir nuotaikos. Jeigu nuotaika gera, kompoziciją galima padaryti vos per pusvalandį, o kartais prie vienos kompozicijos tenka praleisti ir kelias valandas.
Pataria ir kitiems
Moters kuriamos kompozicijos sulaukia daug dėmesio, tačiau kartais gautų užsakymų moteriai tenka atsisakyti.
„Sulaukiu daug užsakymų, bet mano didžiausia problema yra logistika. Gyvenu nuošaliai kaime ir turiu derinti nuvežimus, pristatymą. Per kurjerių tarnybas negaliu siųsti, nes kai kurios kompozicijos yra labai trapios, turi išsikišusias šakeles, kurios gali nulūžti transportuojant.
Stengiuosi pati pristatyti arba prašau dukros. Užsakymų daug, bet kartais jų tenka atsisakyti dėl šios priežasties. Labai daug užsakymų iš Vilniaus būna“, – pasakoja ji.
Kiekvienos Vilmos kompozicijos kaina yra individuali, tai priklauso ir nuo naudotų medžiagų, ir kiek laiko truko ją padaryti.
„Aš visą laiką susirašau medžiagas, kurias sudedu į kompoziciją, paskaičiuoju, kiek jos kainavo. Taip pat pasiskaičiuoju, kiek laiko sugaišau. Pažiūriu ir kaip kiti žmonės įkainoja savo darbus. Visada stengiuosi, kad ir tam žmogui, kuris perka, kad ir jam būtų įperkama“, – sako moteris.
Tiesa, Vilma daro ne tik Vėlinėms skirtas kompozicijas, tačiau ir skirtas namams pasipuošti Kalėdų ar Velykų proga. Moteris pasakoja, kad yra sulaukusi prašymų išmokyti daryti Kalėdoms skirtus vainikus, į kuriuos ji mielai atsiliepė.
O tiems, kurie nori patys pasipuošti artimųjų kapus, Vilma pataria nenusigręžti nuo natūralumo.
„Jeigu žmonės patys darys vainikus vežti ant kapų, patarčiau nenumarginti, atsižvelgti daugiau į natūralumą. Kalbant apie dirbtines gėles – nenaudoti ryškių geltonų ar raudonų spalvų, išlaikyti ramesnes spalvas. Siūlyčiau daryti ir iš natūralių medžiagų. Svarbiausia, kad su meile“, – šypsosi moteris.
