Moteris pasakojo, kad šis metas yra labai gerai žinomas tarp visų skirtingų pasaulio religijų, o kiekvienoje iš jų minimas skirtingai.
Ne išimtis ir Lietuva – joje nuo senų senovės būdavo minimos Ilgės – rudeninė šventė, kurios metu būdavo pagerbiami mirusieji.
„Mes nuo seno turėjome Ilges, kai pagerbdavome savo Anapilin išėjusius artimuosius, o ir jie, peržengę tą ploną liniją, galėjo mus lankyti.
Šį metą lydėjo santūrumas ir susikaupimas, o maldos ir senieji ritualai buvo šio periodo sudėtinė dalis“, – pasakojo ji.
Senasis paprotys
Laikotarpis nuo spalio pabaigos iki lapkričio pradžios anksčiau būdavo ypatingas tuo, kad būdavo atliekami senieji ritualai ir papročiai.
Pasak astrologės V. Budraitytės, vienas paprotys Lietuvoje buvo labai gajus, tačiau šiuo metu jis jau nebėra praktikuojamas.
„Vienas paprotys, kuris lietuvių tarpe jau nebepraktikuojamas, yra valgymas ant artimojo kapo, kurio metu susirenka visa šeima, mirusiojo artimieji ir ant kapo tiesiog puotaujama. Kas nesuvalgoma – paliekama vėlėms.
Rituališkai kapas būdavo aplaistomas medumi, o būtina vaišių dalis būdavo kiaušiniai ir kitas maistas, kurį parinkdavo šeimininkė“, – pasakojo ji.
Įdomu tai, kad nors šios tradicijos lietuviai neišlaikė, tačiau, anot pašnekovės, šis paprotys dar gajus sentikių ir romų kultūrose.
Taip pat V. Budraitytė atskleidė, kad šis laikotarpis ypatingas, nes manyta, kad gyvuosius šią savaitę galėdavo stebėti vėlės.
„Senovės lietuviai manė, kad šiuo metu vėlės įsitaiso gyventi medžiuose, iš kur mus ir stebėdavo, o toks reiškinys trukdavo apie savaitę.
Tiesa, įvedus krikščionybę, vėlių gyvenamąją vietą taip pat papildė kryžiai“, – atskleidė V. Budraitytė.
Ragino nešvęsti Helovino
Prakalbus apie tai, kuo dar yra išskirtinis šis periodas, V. Budraitytė pasakojo, kad šiuo laikotarpiu labai suaktyvėja įvairių satanistinių ritualų atlikimas.
Anot jos, dėl suplonėjusios ribos tarp pasaulių manoma, kad paprasčiau yra susisiekti ne tik su artimųjų vėlėmis, bet ir su piktosiomis dvasiomis siekiant naudos.
„Aišku, niekas nepagalvoja apie tokių ritualų kainą. Turiu omenyje dvasinį ar sielinį užmokestį“, – paaiškino ji.
Moteris pridėjo, kad ir populiarios šventės – Helovino – šiuo metu švęsti nevertėtų. Pasak jos, lietuviai turi ne vieną šventę, kurios minėjimas atneštų daugiau naudos.
„Tenka pritarti mūsų kai kuriems šventikams, kad Helovinas yra satanistinė šventė, kurios mums nereikėtų minėti. Tai – visiškai mums netinkanti svetimybė.
Mes, lietuviai, taip pat turime nuostabią šventę su persirengėliais – Užgavėnes, kurios skelbia šviesos pergalę prieš tamsą, kai sudeginamas visas blogis, prisikaupęs per tamsųjį laiką“, – sakė ji.
Ji akcentavo, kad Morės deginimas – simbolinis asmenybės ir erdvės apvalymas, kuris gali suteikti vilties ir reikšti džiaugsmingą šviesos ir šilumos periodo artėjimą.
Dėl to moteris kvietė visus minėti Ilges pagal senąsias protėvių tradicijas, o vasario mėnesį neužmiršti Užgavėnių.
