Sisteminės porų ir šeimos psichoterapijos psichoterapeutė dr. Laura Varžinskienė papasakojo, ką daryti tuo atveju, jei turite bendrų vaikų bei kokie santykiai po skyrybų turėtų likti po skyrybų.
Santykius išsaugoti reikia turint bendrų vaikų
Santykius poros kuria labai skirtingai, todėl natūralu, kad ir skiriasi skirtingai. Tai priklauso nuo partnerių brandos, patirčių, kurias jie kūrė kartu, nuoskaudų, kurias yra prikaupę kiekio.
„Turbūt sunku bus likti draugais, jei vienas iš partnerių ar abu turi didelių nuoskaudų, jei poroje buvo bet kokio pobūdžio smurtas, jei buvo daug nepagarbos vienas kitam santykių metu.
Jei poroje partneriai net ir iškilus sunkumams sugeba išlaikyti pagarbą vienas kitam ir bendrai praeičiai, visai tikėtina, kad šios poros buvę partneriai ir ateityje gebės išlaikyti pagarbų draugišką santykį tik jau nebe kaip pora, o kaip draugai ar geri pažįstami“, – įžvalgomis dalinasi psichoterapeutė.
Vis tik labai svarbu išskirti vieną svarbią aplinkybę, kai santykius tarp buvusių poros partnerių išsaugoti ne tik įmanoma, bet ir būtina. Tai yra, kai pora turi bendrus vaikus. Tokiu atveju labai svarbu suprasti, kad skiriasi pora, jos nebelieka, bet tėvai, kaip vaiko auginimo partneriai lieka visam laikui.
„Jie toliau turi pareigą užauginti vaikus, priimti su vaikais susijusius sprendimus, patenkinti vaikų poreikius ir pan. Nė vienas iš tėvų šiuo atveju neturi mažesnės ar didesnės atsakomybės vaiko auginime, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena.
Abu tėvai turi teisę ir pareigą toliau domėtis ir rūpintis vaiko išsilavinimu, sveikata ir kitų poreikių patenkinimu, santykių su vaiku kūrimu“, – apie tai, kaip svarbu palaikyti vaiko gerovę aiškina L. Varžinskienė.
Psichoterapeutė paklausta, kokiu atveju nėra įmanoma palaikyti santykių po skyrybų, atsako, kad būtų sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. „Tai labai priklauso nuo to, kas vyko poroje iki skyrybų.
Vis tik, jei poroje buvo ar vis dar tebėra smurtas, jei vienas iš partnerių šantažuoja, kontroliuoja kitą, žemina, išreiškia panieką ir pažeminimą, tokio santykio greičiausiai saugoti neverta, o kartais gal ir rekomenduotina jo vengti.
Vėlgi situaciją smarkiai koreguoja ir galimybę vengti santykių smarkiai mažina, jei pora turi bendrų vaikų. Tokiu atveju, greičiausiai santykio visiškai išvengti nebepavyks“, – teigia pašnekovė.
Žmonės nebežino kaip būti kartu
Po skyrybų svarbu prisiminti, kad tai yra tas pats žmogus, kurį kažkada pasirinkote būti kartu, kartu kūrėte bendras patirtis, kartu džiaugėtės ir liūdėjote.
„Mėgstu sakyti, kad valsą visada šokame dviese. Kaip vienas šokdamas deda koją į priekį, kitas lygiai tokia pačia jėga, energija, atstumu deda koją atgal. Ši metafora labai tinka poros santykiams“, – skambia metafora psichoterapeutė palygino santykius ir pridūrė, kad mes kiekvienas prisidedame prie santykio kūrimo ir išlaikymo ir abu esame atsakingi už tai, kad santykis galiausiai iširo.
Jei pavyksta prisiimti dalį atsakomybės, tada pavyksta ir išlaikyti pagarbą partneriui, nes nepavyko mums abiem, o ne tik tam kitam poroje.
Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės po skyrybų likę draugais, vienas kitam, arba kažkuris gali ir toliau jausti stiprius jausmus kitam. „Gali būti visaip. Gali nė vienas nebejausti romantiškų jausmų, gali vienas kuris nors jausti, gali jausti abu.
Kartais skyrybos įvyksta ne dėl to, kad žmonės iš tiesų nori skirtis, o dėl to, kad nebežino, kaip toliau būti kartu, nebežino, kaip užmiršti senas nuoskaudas. Tokiu atveju atsitraukus ir nurimus emocijoms, pailsėjus nuo įtampos poroje, jausmai gali atsinaujinti“, – įspėja L. Varžinskienė.
Svarbu nusibrėžti ribas
Kalbant apie naujus santykius po skyrybų yra labai svarbūs du aspektai. Pirmiausia naujas partneris, ateinantis į santykį su išsiskyrusiu žmogumi, turi suprasti, kad šie buvę santykiai yra paketas, kraitis, palikimas, kuris ateina į naują santykį santykį.
„Tu negali ištrinti praeities, negali padaryti, kad žmogus nebūtų patyręs ankstesnių santykių ir skyrybų. Dar svarbiau suvokti, kad turi priimti visą paketą, kai yra vaikai. Jie visada buvo ir bus žmogaus gyvenime. Tu negali vieną dieną nuspręsti nebebūti mama ar tėčiu.
Net jei pasirinksi nebendrauti su savo vaikais (kas yra labai nerekomenduotina, jei mums rūpi vaiko poreikiai – vaikas turi poreikį turėti abu pakankamai gerus tėvus), jie niekur nedings. Žmogus nenustos būti tėčiu ar mama“, – aiškina pašnekovė.
Kita vertus, išsiskyrusi pora turi labai aiškiai apsibrėžti naujo bendravimo ribas. „Reikia suprasti, kad nebegyvename kartu ir nebegaliu tikėtis tokio patogumo koks buvo iki to, kol dar buvome pora. Negaliu kiekvieną kartą perdegus lemputei ar prisvilus sriubai skambinti savo buvusiajam.
Pora turi labai aiškiai, paprastai ir nedviprasmiškai aptarti, kada kaip ir kiek jie toliau bendraus, jei yra vaikai, kaip jie tarsis dėl vaikų, kaip dalinsis atsakomybėmis.
Aptarti vertėtų netgi tokius aspektus, kaip, pavyzdžiui, kaip elgsimės, jei susitiksime restorane su naujais partneriais – sveikinsimės, inicijuosime susėdimą prie bendro staliuko, apsimesime, kad nematome vieni kitų, pereisime į kitą restoraną ar pan.“, – mintimis dalinasi moteris ir priduria, kad svarbu nepamiršti ir apie naujojo partnerio ribas.
Net jei mums iki tol su buvusiuoju ar buvusiąja pavyko visai neblogai sutarti, gali tekti nusistatyti naujas ribas, kai gyvenime atsiranda naujas partneris ar partnerė. „Tada ribas vėl turi būti peržiūrimos, aptariamos. Ir ne vieną kartą, nes dažniausiai iškyla poreikis aptarti ribas, kai jos yra peržengiamos, todėl nenustebkite, jei ribų klausimas vėl ir vėl iškils. Mes negalime iš anksto numatyti visų atvejų.“
Keisti planus dėl buvusiojo – nėra sveikas santykis
Kokie santykiai yra netrukdantys ir nekenkiantys tolimesniam gyvenimui labai priklauso nuo visų tame dalyvaujančių žmonių patirčių, kokius pavyzdžius dalyviai matė savo šeimose.
„Negali išrašyti visiems tinkamo recepto. Jei vienas iš partnerių augo šeimoje, kurioje su buvusiaisiais bendrauti yra tabu, natūralu, kad šiam partneriui nebus suprantamas galbūt net pasisveikinimas gatvėje, kitam leisti šventes kartu su buvusia šeima gali atrodyti visiška norma.
Čia svarbiausias klausimas turbūt vėlgi slypi ribų nusistatyme. Jei jaučiame, kad jau nebegalime atsakyti, kas mes šiuo metu esame, pora, draugai, pažįstami, jei pagauname save turintys daugiau lūkesčių, nei iš tiesiog draugo, jei norime slėpti nuo dabartinio partnerio ar partnerės, kad bendravome su buvusiuoju.
Jei jaučiame, kad keičiame savo naujo gyvenimo planus, vos sulaukiame skambučio iš buvusio partnerio ar partnerės, greičiausiai, jau ribas peržengėme ir tas santykis nėra visiškai sveikas ir aiškus“, – pasakoja L. Varžinskienė.
Tačiau, jei jaučiame, kad bendravimas su buvusiuoju ar buvusiąja nekelia didelių įtampų nei patiems, nei dabartiniams partneriams, jei aiškios ribos ir taisyklės, kada ir kaip mes bendraujame, tai ko gero toks santykis yra sveikas ir niekam nepakenks.
