Tačiau šiuo metu viskas gerai – moters sveikata puiki, o ji su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino savo istorija, įvykusia prieš keletą metų.
Brigita anksčiau ilgą laiką dirbo aviacijos srityje – skrydžių palydove. Tarpus tarp buvimo Lietuvoje ir komandiruočių užsienyje moteris užimdavo prasminga veikla – savanoriaudama Pagalbos moterims linijoje. Brigita yra ilgametė savanorė.
Tai turėjo didžiulės įtakos ir tolimesniam moters norui studijuoti psichologiją – Brigita įstojo į Psichologijos akademiją pagal multimodalinės konsultavimo ir psichoterapijos programą ir šiuo metu konsultuoja pacientus.
„Aviacijos karjerą iš dalies nutraukiau dėl studijų ir dėl noro vietoje lėktuvų, oro uostų ir viešbučių daugiau laiko praleisti „ant žemės“. Šiuo metu savo gyvenimo kelią matau būtent psichologijos srityje. Užsiimu konsultavimu“, – šypsosi pašnekovė.
Sulaukė skambučio iš gydytojos
Savo sveikatos tikrinimo istoriją dėl gimdos kaklelio vėžio Brigita prisiminė filmuodamasi reklamoje skirtoje skatinti tėvus skiepyti vaikus nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
Ji atsiminė, koks sunkus buvo tas laikas emociškai, ir kaip vieną dieną sulaukusi gydytojos skambučio, kviečiančio atlikti gimdos kaklelio citologinį (PAP) tyrimą, nuvykusi į polikliniką pasitikrino.
Po kelių dienų telefonu ji buvo informuota, kad rezultatų aptarimui turi atvykti į polikliniką. Iki tol jokių simptomų nejautė.
„Tas laikas bendrai man buvo emociškai sunkus, o kai sėdėdama prieš gydytoją išgirdau žodžius „nežymūs priešvėžiniai pokyčiai“, nieko nesupratau, išskyrus žodį „vėžys“. Buvau jaunesnė, jau iki tol jaučiausi psichologiškai pažeista, pavargusi nuo pačios savęs, ir negalėjau suvokti, kaip dabar reiks gyventi, ir kad gyvenimas man siunčia mirties-gyvybės išbandymą.
Labai trūko informacijos, taip pat gaila, bet man nei tada, nei dabar, niekas nepasiūlė eiti skiepytis. Šį sprendimą pradėjau svarstyti tik pati surinkusi papildomos informacijos apie tai“, – apmaudo neslepia Brigita.
Anksčiau sveikatą tikrindavosi rečiau
Anksčiau sveikatą Brigita tikrindavosi rečiau, o dabar tai tapo jos kasmetiniu ritualu. Sužinojusi tą žinią, nerimas dėl sveikatos stipriai išaugo, ji buvo informuota, kad turi tirtis kas metus, tą pastaruosius metus ir darė, kol šiais metais buvo maloniai nustebinta išgirdusi, kad tikrintis užtektų ir kas 3 metus.
„Išties sveikatos tikrinimas man tapo dažnu ritualu, išgirdusi diagnozę vėžys ir antros eilės tetai mirus dėl krūtinės vėžio papildomai tikrindavausi ir krūtinę, taip pat darydavausi kraujo tyrimus (esu ilgametė Kraujo centro savanorė, kraują esu davusi 26 kartus), tikėdama, kad jei mano sveikata pradės blogėti, jie tai pastebės pirmieji. Vartojau maisto papildus“, – tikina moteris.
Gydytoja Brigitai rekomendavo pasidaryti ŽPV tyrimą. Moteris siekdama kuo greičiau sužinoti rezultatus nuėjo į privačią kliniką atlikti tyrimų, o su rezultatais, kuriuos gaudavo kitose klinikose, ji nueidavo pas savo šeimos gydytoją į polikliniką.
Jai buvo pasakyta, kad dabar ir visą likusį gyvenimą svarbiausia valdyti stresą ir periodiškai tikrintis. Tai buvo vienintelė informacija, kurią ji sužinojo.
Šiuo metu patiria nerimą dėl sveikatos
Moteris teigia, jog jai trūko informacijos, todėl konsultavausi su Kaiserslautern mieste, Vokietijoje ginekologe dirbančia drauge, kuri ją nuramino pasakiusi, kad šis pakitimas gali atsirasti moterims dėl įvairių priežasčių ir jis nebūtinai reiškia vėžio diagnozę.
„Mano atveju nežymūs gimdos kaklelio pokyčiai buvo atrasti dėl imuninės sistemos sutrikimo. Studijuodama psichologiją sužinojau, kad mūsų kūnas stipriai reaguoja į patiriamas emocijas, o visos ligos yra tam tikrų minčių ir suvokimų išraiškos kūnuose, kas buvo ir mano atveju“, – atvirauja moteris.
Šiuo metu Brigita jaučiasi gerai, tačiau ir toliau tęsia sveikatos tikrinimą, stebi save ir stengiasi valdyti stresą. Tačiau moteris prisipažįsta, jog jaučia padidėjusį nerimą dėl sveikatos, kuris jai jau tapo įprastų, nors, kaip pati Brigita šmaikštauja, supranta, jog poliklinikoje ji gali atrodyti keistokai:
„Paskutinį kartą po sausio 1 maudynių mariose, kitą dieną apčiuopus guziukus krūtinėje, vėl labai išsigandau ir jau po kelių dienų laukiau eilėje pas mamologą. Šįkart didelis ačiū šeimos gydytojai Janinai Abramavičienei, kuri labai operatyviai sureagavusi man padėjo.“
Trūksta informacijos apie skiepus
Brigita tvirtai teigia, jog jos nuomone – visiems trūksta informacijos apie skiepų naudą ir tam, ką patyrė ji – buvo galima užkirsti kelią anksčiau.
Moteris nuoširdžiai pataria skiepytis patiems ir skiepyti savo vaikus nuo ŽPV. Išgirdus bet kokią diagnozę neužmiršti, kad gyvenimas ties tuo nepasibaigia, rūpintis savimi tikrinant sveikatą, išklausyti įvairių specialistų nuomonės ir mėgautis gyvenimu nepaisant diagnozės, nes bet kuriuo atveju svarbiausia valdyti stresą.
„Todėl labai svarbu savęs neapleisti ir kiekvieną dieną padaryti dėl savęs kažką, kas padėtų pajausti, kad gyvenimas gražus. Rūpintis savo psichikos sveikata. Ieškoti sau pagalbos.
Jei neturi galimybės kreiptis į privačiai dirbančius specialistus, galima pasinaudoti nemokamai teikiama emocine pagalba, tiek sergantiems onkologinėmis ligomis, tiek jų artimiesiems“, – pataria Brigita.
Žmogaus papilomos virusas
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas. Tačiau nuo jo Lietuvoje nuo 2016 metų skiepijamos 11 metų mergaitės, o nuo praeitų metų skiepijami ir berniukai. „Sveikatos DNR“ laidoje anksčiau kalbėjęs virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas teigia, kad mergaitės, vaikystėje paskiepytos nuo ŽPV, neserga gimdos kaklelio vėžiu.
Skiepas nuo ŽPV – itin naudingas mergaitėms, nes toks paprastas veiksmas, kaip vakcinacija, padeda išvengti vėžio.
Laidoje virusologas aiškino, kad šiuo metu jau yra daugybė mokslinių tyrimų, kuriais buvo įrodyta vakcinos nuo ŽPV nauda. Anot jo, mergaitės, paskiepytos šia vakcina, nebeserga gimdos kaklelio vėžiu.
„Moksliniai straipsniai aiškiai rodo, kad žmogaus papilomos viruso vakcina yra efektyvi, praėjo pakankamai daug laiko nuo jos bandymų ir matosi, kad tos mergaitės kitose šalyse, kurios buvo paskiepytos iki 14 metų, aiškiai nebeserga gimdos kaklelio vėžiu tapusios suaugusiomis moterimis“, – paaiškino S. Čaplinskas.
Anot profesoriaus, svarbu ne tik žinoti apie vakcinos efektyvumą, bet ir paskatinti žmones skiepytis: „Efektyvumas yra aiškus, bet reikia ieškoti įvairių formų, kaip žmones paskatinti priimti būtent pamatuotą, mokslu pagrįstą sprendimą.“
Ragina skiepytis
Nepaisant to, kad apie vakcinos efektyvumą ir naudą daugelis žino, visgi, neretai prevencinių priemonių nepakanka norint prailginti kokybišką žmogaus gyvenimo laiką.
„Vis tik tai jeigu valstybė skiria lėšas ir yra galimybė anksti diagnozuoti tam tikrus susirgimus, kad būtų ilgesnis sveiko gyvenimo periodas, kad kuo mažiau sirgtų sunkiomis ligų formomis.
Tad jeigu žmonės nesikreips dėl tyrimų, ligos bus užleistos, tai vėliau bus tik blogos išeitys iš situacijų“, – apie liūdną realybę laidoje kalbėjo virusologas.
