Naujienų portalui tv3.lt pasiteiravus, kaip jaučiasi V. Adamkus, kuriam praėjusių metų pabaigoje buvo sušlubavusi sveikata ir pasireiškė į gripą panašūs simptomai, šis teatsakė, kad jaučiasi įprastai, taip pat, kaip visada, sveikatos būklė nė kiek nepasikeitusi.
„Laikausi“, – trumpai tarsteli Prezidentas.
„Palikau taip, kaip yra, tegul gyvenimas rieda savo keliu“
Kadangi sveikata nesiskundžia, jis toliau tęsia savo darbus, vis apsilanko Prezidentūroje, perskaito gautus laiškus ir tvarko kitus reikalus.
Paklaustas apie atėjusią gražiausią pavasario šventę – šv. Velykas – ir judviejų su ponia Alma turėtas tradicijas, V. Adamkus taip pat nedaugžodžiauja.
Jo lūpas palieka tik vieninteliai trumpi žodžiai, kad viskuo rūpindavosi mylima žmona, tad dabar viskas kitaip nei buvo anksčiau.
„Čia turbūt ne mano kompetencijoje buvo, čia jau Alma tvarkydavo tuos reikalus. Nieko nedarau, nieko. Palikau taip, kaip yra, tegul gyvenimas rieda savo keliu“, – su liūdesiu balse ištarė V. Adamkus.
Atsisveikindamas jis linkėjo visiems lietuviams tik dviejų dalykų gražios šventės proga – laimės ir kuo daugiau sveikatos.
Velykas švęsdavo dviese
Kad Adamkai šv. Velykas švęsdavo itin mažame rate, anksčiau – trise su A. Adamkienės mama, vėliau dažniausiai dviese, sako ir artima šeimos bičiulė Birutė Vizgirdienė.
„Jie labai ramiai vieni du praleisdavo, kartais atvažiuodavo, senais laikais, pusseserė ponios Adamkienės arba vienas iš pusbrolių sūnus, bet tai būdavo labai seniai. Bet jie visuomet ir Kalėdas, ir Kūčias, ir Velykas, visuomet vieni praleisdavo“, – naujienų portalui pasakojo šeimos bičiulė.
Nors ir nešvęsdavo kartu, B. Vizgirdienei ponia Alma yra pasakojusi, kad visuomet švęsdavo ramiai, dviese. Ir tam turėjo labai paprastą, širdį veriančią priežastį:
„Jie paleisdavo visus darbininkus, pareigūnus, kurie juos prižiūrėdavo, kad jie galėtų su šeimomis praleisti šventes. O jų namuose Velykos labai ramiai praeidavo.“
Meilės tvirtumo galėjo pavydėti dažnas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad buvusi pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė mirė praėjusių metų gegužės 21-ąją, eidama 97-uosius metus.
Tikriausiai niekas negalėtų paneigti, kad viena pavyzdingiausių ir gražiausių Lietuvos porų buvo galima įvardinti prezidentą Valdą Adamkų ir pirmąją šalies ponią Almą Adamkienę.
Jo Ekscelencija niekada nepamiršdavo paminėti, kad Alma – nepaprasta moteris, kuri puikiai atliko savo pareigą Lietuvai. V. Adamkus prisipažįsta, jog juodu sujungė toks stiprus dvasinis ryšys, kurio nebūtų įmanoma suvaidinti.
Prezidentas savo gyvenimo istoriją yra papasakojęs Renatos Šakalytės laidoje „Pasikalbėkim“. Kadenciją baigęs prezidentas sako, kad jiedu buvo tokie patys bendruomenės nariai kaip ir kiti, kurie iš visų jėgų stengiasi atlikti savo pareigas: „Kai dešimtį metų ėjau prezidento pareigas, man visada būdavo svarbiausia žmogaus gerovė ir valstybės saugumas.
Šiuo principu vadovaudamasis ir tvarkiau savo gyvenimą, o Alma man buvo pati didžiausia pagalba. Kur ji tik bepasirodydavo, atstovaudavo Lietuvą tinkamai. Tai reiškia labai daug.“
Kaip tuomet teigė Prezidentas, jam ir pačiam neįtikėtina, kad septyniasdešimt vedybinių metų praėjo taip greitai. Taip pat priduria, kad tie metai buvo be galo laimingi, nors teko patirti ir sunkių dienų.
„Tiesą pasakius, Almą pažinojau septyniasdešimt penkerius metus. Susitikome gimnazijoje, kurią įkūrė išeivijos pedagogai, karo sugriautoje Vokietijoje. Aš į Vokietiją atvykau iš Kauno, o Alma iš Telšių.
Pamačiau antro aukšto laiptais besileidžiančią merginą – geltonkasė, mėlynų akių, tikra lietuvaitė. Atvirai pasakysiu, buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Na, širdyje kažkur kažkas sutvinksėjo.
Pagalvojau, kad jeigu kada nors vesiu, tai bus tik tokia kaip ji. Galima sakyti, kad tie septyniasdešimt metų yra tik jungiklis su septyniasdešimt penkiais“, – prisiminė pasaką primenančias susipažinimo akimirkas V. Adamkus.
Besąlygiška meilė iki paskutinio atodūsio
Baigus gimnaziją, visi išsiskirstė į skirtingus kampelius. Jo Ekscelencija pradėjo studijuoti Miuncheno universitete, o Alma pasirinko kitą universitetą. Taip prabėgo penkeri metai, o paskui, jau išvykus gyventi į Ameriką, V. Adamkus nusprendė Almą susirasti.
„Aš gyvenau Čikagoje, o ji su tėvais Rakforde, kur irgi buvo nedidelė lietuvių kolonija. Rakfordas buvo tik už 160 kilometrų nuo Čikagos. Mus prisimindamas, susižinojau, kur ji gyvena, jau tada turėjau ir savo automobilį, tad nuvažiavau aplankyti jos šeimos. Savotiškai Almos ieškojau.
Na, o visa kita yra žinoma. Nuo tos dienos buvome kartu, Rakforde apsivedėm, paskui dar bandėme žiūrėti, kur Amerikoj įsikurti, bet galų gale persikėlėm atgal į Čikagą ir visus penkiasdešimt metų praleidome ten“, – apie pakerėjusią merginą pasakojo prezidentas.
V. Adamkus sako, kad negalėtų paneigti, jog simpatija buvo abipusė, kažkas nepaaiškinamo sujungė du jaunus žmones:
„Tas kažkas tikriausiai yra dvasinis ryšys, dvasinė šiluma, galvoju, kad gali patikti bet koks žmogus, bet jeigu nėra dvasinio ryšio, dirbtinai santykių neišlaikysi. Taip, kad tas ryšys toks stiprus, jog išsilaikė iki šios dienos.“
A. Adamkienė bendro gyvenimo pradžioje dirbo draudimo įmonėje, kurioje uždirbdavo vos 75 dolerius per savaitę. Prezidentas atskleidžia, kad būdavo labai sunku, daug ko sau leisti pora negalėjo:
„Almai mokėdavo algą vieną kartą per savaitę, penktadienį, tai būdavo taip, kad per visas kišenes ieškodavom centų nuvykimui iki darbo. Bet entuziazmas ir noras viską nugalėjo. O baigus universitetą gyvenimas tikrai palengvėjo.“
Paklaustas, kaip sugebėjo išlikti kartu tokiais sunkiais gyvenimo momentais, prezidentas atsako, kad yra tik vienas galimas atsakymas – meilė:
„Tikra, besąlygiška meilė, kuri išlaiko žmones sunkiose situacijose. Manau, kad mes esame geriausias to įrodymas, nes tas, kas prasidėjo toje gimnazijoje, kurioje susitikom, ir tęsėsi iki dabar. Pasakysiu viešai ir neslėpdamas, kaip Almą mylėjau, taip ją ir myliu.
Žinoma, mūsų gyvenimas turėjo įvairius etapus: buvo geriau, buvo blogiau. Sunkiai praėjome, kai kuriuos laikotarpius, bet tvirtumas, užsispyrimas bei noras kurtis geresnį gyvenimą davė savo rezultatus.“
Visą pokalbį su prezidentu Valdu Adamkumi laidoje „Pasikalbėkim“ galite žiūrėti žemiau esančiame vaizdo įraše:
