Plačiau apie pagrindinius kontracepcijos metodus, jų efektyvumą ir su tuo susijusius mitus papasakojusi VUL Santaros klinikų gydytoja rezidentė Rugilė Kančaitė pabrėžė, kad kontracepcija visų pirma suteikia laisvę moteriai autonomiją į šeimos planavimą, teisę pasirinkti, kiek, kas kiek laiko nori turėti vaikų ir ar apskritai to nori.
„Kai kurie hormoninės kontracepcijos metodai gali nešti naudą sveikatai. Taip pat atsakingas, atidus šeimos planavimas mažina tiek neplanuotų nėštumų, tiek su nėštumu susijusių komplikacijų riziką. Žvelgiant platesniu, nebe asmens lygmeniu, turime pasakyti, kad kontracepcija ir kokybiškas visuomeninis šeimos planavimas turi tiesioginę įtaką valstybei – ekonominiam stabilumui, sąmoningam populiacijos augimui“, – klinikų nuotolinės konferencijos metu pastebėjo gydytoja.
Priemonių daug, efektyvumas skirtingas
Nors prabilus apie kontracepciją žmonės paprastai įsivaizduoja, kad yra kalbama vien apie sudėtines kontraceptines tabletes, gydytoja pabrėžė, kad iš tiesų tai apima visus metodus, kurie leidžia moteriai apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo.
„Netgi nutrauktas lytinis aktas ar vaisingų dienų skaičiavimas taip pat yra kontracepcijos metodai. Reikalas tas, kad pakankamai reikšmingai skiriasi jų patikimumas“, – kalbėjo gydytoja.
Jos aiškinimu, kontraceptines priemones galima grupuoti skirtingai – į dirbtinius ir natūralūs, į barjerines ir ne barjerines priemones. R. Kančaitė pabrėžė, kad pačios efektyviausios priemonės yra hormoniniai ilgalaikiai grįžtamieji kontraceptiniai metodai arba sterilizacija.
Mažiau veiksmingos yra barjerinės kontraceptinės priemonės, pavyzdžiui, prezervatyvai. Tačiau tik jas naudojant galima apsisaugoti nuo lytinių keliu plintančių ligų.
Vienas gajausių mitų – dėl svorio
Pašnekovės atkreipė dėmesį, kad baimė ar nenoras kalbėtis šia tema dažnai veda į įvairiausius mitus. Pasak jos, kalbantis tiek su moterimis, tiek vyrais, tiek paaugliais, tiek suaugusiais žmonėmis nėra keista išgirsti mitus, kurie niekaip nėra pagrįsti faktais.
„Baimių yra labai daug ir ne visos jos turi kažkokio pagrindo. Tiek paauglių, tiek suaugusių moterų baimės dažnai yra bendros – bijoma, kad hormoninės kontraceptinės priemonės pakenks sveikatai, gyvenimo kokybei, emocinei būklei, lytiniam aktyvumui, apskritai, kad tai yra blogis, priešas, nenorima nieko gyvenime keisti“, – sakė R. Kančaitė.
Ji neslėpė, kad išties iki 10 proc. hormonines kontraceptines priemones vartojančių moterų pirmuosius 3 mėnesius gali varginti tokie simptomai kaip galvos skausmas, pykinimas, patepliojimas iš lytinių takų: „Tačiau per pirmuosius mėnesius šie šalutiniai poveikiai praeina. Kitu atveju moteris kreipiasi į gydytoją svarstydama, kad galbūt verta keisti formuluotę.“
Pasak jos, mitai apie tai, kad vartojamos hormoninės kontraceptinės priemonės gali padidinti kūno svorį ar vėžio riziką, paveikti lytinį potraukį (libido) dažni tiek tarp jaunų, tiek vyresnių moterų.
Kone dažniausias mitas – kad vartojant šias priemones moterys staiga priaugs svorio.
„Remiantis didžiuliais tyrimais, kuriuose tirtos didelės moterų imtys, buvo įrodyta, kad svorio ilgalaikėje perspektyvoje nėra priaugama, tačiau gali kelis mėnesius būti laikinas svorio padidėjimas. Tačiau tai nėra riebalinė masė, o tiesiog dėl iš išorės gaunamų hormonų poveikio susilaikantis vanduo ir druskos. Ir svoris per pirmuosius tris mėnesius grįžta į savo pradines ribas. Tai reiškia, kad tai nėra tas tikrasis svorio priaugimas“, – komentavo gydytoja.
Kalbėdama apie lytinio potraukio pasikeitimus R. Kančaitė teigė, kad didelio skirtumo čia irgi nėra pastebėta:
„Paskutiniais mano žinomais duomenimis, apie 85 proc. vartojančių hormoninius kontraceptikus arba neišsako jokio lytinio potraukio suprastėjimo, arba nejaučia jokio skirtumo, arba net jaučia, kad tas lytinis potraukis yra pagerėjęs, nes nebelieka baimės neplanuotai pastoti ir tai vėlgi gali būti naudinga moters sveikatai.“
Ar gali padidinti vėžio riziką?
Gydytojos teigimu, baimės ir mitai dėl to, kad vartojant hormoninę kontracepciją didėja rizika susirgti vėžiu, atėję iš senesnių laikų, kai šias priemones vartojo mūsų mamos, močiutės.
„Kai jos prieš daug metų vartojo galbūt net vienus pirmųjų hormoninių kontraceptinių preparatų, nors galbūt Lietuvoje ir rečiau, dozės, lyginant su šių dienų hormoniniais preparatais, liaudiškai tariant, buvo arkliškos, ir tas poveikis sveikatai buvo kitoks, nei yra dabar“, – kalbėjo gydytoja.
Jos teigimu, šiandien paauglių, jaunų moterų kontracepcija yra labai sparčiai tyrinėjama sritis, ji pastoviai tiriama, mat kontracepcijai naudojami hormonai keičiasi:
„Mokslininkai išranda naujų formuluočių, dozės vis mažėja, tai reiškia, kad neigiamas poveikis moters sveikatai irgi yra mažesnis. Apžvelgiant pagrindines onkologines ligas, kurioms hormoninė kontracepcija gali turėti poveikį, turime pabrėžti, kad ji net mažina kai kurių vėžių riziką, įskaitant gimdos gleivinės, kiaušidžių, storosios žarnos vėžio riziką.
Kalbant apie krūties vėžio riziką, įrodymai yra pakankamai netolygūs. Kai kurių tyrimų duomenimis, yra manoma, kad kuo ilgiau vartojamos hormoninės kontraceptinės priemonės, tuo didėja rizika susirgti krūties vėžiu. Kiti taip pat svarių ir didelių imčių tyrimų duomenys teigia, kad visgi krūties vėžio rizika nedidėja“, – aiškino R. Kančaitė.
Tiesa, yra žinoma, kad vartojant hormoninius kontraceptikus didėja gimdos kaklelio vėžio rizika, tačiau tai nėra tiesiogiai dėl to, kad taip veikia hormonai:
„Moterys, kurios naudoja hormoninę kontracepciją, turi pakankamai nedidelę tikimybę pastoti ir jos turi gerokai mažesnę motyvaciją dar šalia naudoti prezervatyvus. Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį? Žmogaus papilomos virusas. Kaip apsisaugoti nuo jo? Tam, aišku, yra skiepai, bet jei moteris yra nepasiskiepijusi ar net pasiskiepijusi, vis tiek rekomenduojama apsaugai nuo viruso naudoti prezervatyvus.
Taigi turint mažesnę motyvaciją lytinių santykiu metu naudoti prezervatyvus, hormoninius kontraceptikus vartojančios moterys turi didesnę riziką užsikrėsti žmogaus papilomos virusu, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.“
Prieštaringi tyrimai dėl emocinės sveikatos
Tuo metu, gydytojos teigimu, kalbant apie paauglių populiaciją ir jų emocinę sveikatą, moksliniai tyrimai šiuo metu yra gana prieštaringi.
„Nors kontracepcija paaugliams, jaunesnėms moterims yra labai sparčiai tiriama sritis, į daug klausimų, ypač kalbant apie emocinę, psichinę paauglių mergaičių sveikatą vartojant hormoninius kontraceptikus aiškaus atsakymo neturime.
Jei vienų šalių tyrimai galbūt sieja ankstyvame amžiuje pradėtą vartoti hormoninę kontracepciją su vėliau išsivystančiomis psichikos problemomis, kai tuo metu kitų šalių tyrimai tą visiškai paneigia ir teigia, kad galbūt ankstyvas lytinis gyvenimas savo ruožtu yra siejamas su didesnių emocinių išgyvenimų jaunesniame amžiuje rizika“, – aiškino ji.
Daugeliu atveju būtinas receptas
Paklausta, mitas ar ne, kad Lietuvoje nėra nemokamos kontracepcijos, gydytoja patvirtino, jog hormoninės priemonės yra skiriamos gydytojo. Tai reiškia, kad joms įsigyti yra būtinas receptas.
Išimtis taikoma tik skubiosios kontracepcijos preparatams, mat jų suvartojimas yra laikui gana jautrus klausimas – išgerti tokią tabletę reikėtų kuo greičiau po nesaugaus lytinio akto. Taip pat receptas nėra reikalingas tokioms barjerinėms priemonėms kaip prezervatyvai.
„Recepto reikia ne tam, kad apsunkintų moteriai kelią gauti kontracepciją, bet dėl to, kad rinkoje yra labai daug priemonių ir jos nėra vienodai tinkamos kiekvienai moteriai.
Jei būtų taip, kad tiesiog nueičiau į vaistinę ir išsirinkčiau pavadinimą, kuris skamba gražiau arba kurį vartoja mano draugė, tai galėtų potencialiai labiau pakenkti mano sveikatai nei jei tą preparatą skiria gydytojas, apgalvojęs kažkokias lėtines ligas ar kažkokius kitus rizikos veiksnius, žinodamas mano sveikatos anamnezę“, – kalbėjo specialistė.
Kitaip tariant, moterys, jei norite būti sveikos, gebėti išnešioti sveikus mažylius ir juos natūraliai gimdyti, tai apie hormoninius (ir kai kuriuos kitus, pvz., spirales) ''kontraceptikus'' negali būti nei kalbos.
