Reikia artimųjų rankos.

Kaip visada, antraštė neatitinka turinio.

Rašytojas įdomu ką rūko

Tėvukas būtent taip ir išeidinėjo... kvėpavo gargaliuodamas, akys nereguoja į vieną tašką, galūnės vėsta, bet užtai jis mus jautė visada šalia iki paskutinio iškvėpimo ir įkvėpimo... labai buvo baisu kai nustojo kvėpuot, dar vylėmės, kad grįš samonėn, bet aišku, klydom naivuoliai... tos stiklėjančios akys, dažnai grįžtu, nors taip nereiktų, juk kančias baigė, pasinėrė į amžiną ramybę, jokių nejauti skausmų, galva neapkrauta problemomis, ausyse spengianti tyla. Taip jautėsi vienas iš artimųjų, prabuvęs parą komoje...

Hi

Neturite apie ką rašyt? Invalidai..!

Pasakojo kaip mire mano senelis ryte kviecia pysryciaut bet jis nesikelia nubego mama kelt o jis merdeja nesirgo jinai kaip prades rekt baisiaioazadino seneli tai jis dar gyveno kokia savaite bet baisiai pyko ant mamos negalejo jai atleist kodel jam sutrugde jis jau buvo tenai sake as buvau pievoj kur zydejo geles skraide drugeliai sviete saule as ten buvau labai laimingas o tu ko rekei as ten norejau pasilikt daugiau nerek

Apie ką čia jūs?