Taip yra todėl, kad daugelis žmonių, patyrusių priešmirtinius išgyvenimus, pasakoja jaučiantys ramybę, komfortą ir stabilumą, rašo thesun.co.uk.
Dr. Ajmalas Zemmaras paaiškino, kad gali būti sunku suprasti, kas vyksta su smegenimis ir kūnu mirties akimirką.
Ragina nebijoti mirties
Ekspertas anksčiau buvo tyrimo, kuriame buvo nagrinėjamas 87 metų vyro, patyrusio širdies smūgį, smegenų vaizdas, autorius.
Rašydami žurnale „Frontiers of Aging Neuroscience“, ekspertai nustatė, kad 15 sekundžių prieš širdies smūgį, vyrui pasireiškė aukšto dažnio smegenų bangos, vadinamos gama osciliacijomis.
Manoma, kad jos atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir atkuriant prisiminimus.
„Labai sunku teigti, tiriant tik vieną atvejį, tačiau galime teigti, kad prieš pat mirtį ir po to, kai sustoja širdis, mes gauname signalus, panašius į tuos, kurie vyksta, kai sveikas žmogus svajoja ar medituoja“, - anksčiau „Insider“ sakė dr A. Zemmaras.
Anksčiau atlikus tyrimą su žiurkėmis taip pat nustatyta, kad priešmirtinius išgyvenimus patiriantys žmonės patiria serotonino antplūdį.
Serotoninas yra cheminė medžiaga, kuri perduoda pranešimus tarp nervinių ląstelių smegenyse ir visame kūne. Jis atlieka didžiulį vaidmenį miego metu ir dar yra vadinamas „laimės hormonu“.
Nacionalinio Luiso universiteto doc. dr. Davidas San Fillipo teigė, kodėl žmonės, susidūrę su priešmirtinėmis patirtimis, jaučia euforiją ir skausmo palengvėjimą.
Jis taip pat teigė, kad jo tirti žmonės, susidūrę su tokia būsena, prisimena, kad jautėsi ramūs ir dabar visai nebijo mirties.
Gražios spalvos ir besąlygiškas meilės jausmas
Staten Ailando universitetinės ligoninės neurologinės chirurgijos skyriaus gydytojas Johnatanas Rasouli sakė, kad daugiau sužinojus apie šiuos išgyvenimus, būtų galima padėti mirštantiems ir nerimaujantiems žmonėms nurimti.
Jis pridūrė, kad šį diskomfortą palengvinti padedantis gydymas galėtų padėti mirtį padaryti „ne tokia paslaptinga ir bauginančia“.
Dr. Kathryn Mannix, kuri specializuojasi paliatyvioje priežiūroje, anksčiau apibūdino mirtį kaip tiesiog „natūralų procesą“.
Ji sakė: „Mano kuklia nuomone, mirtis nėra tokia baisi, kaip gali pasirodyti. Mes praradome mirtį supusią išmintį, todėl reikėtų ją susigrąžinti.
Mirtis, kaip ir gimdymas, iš tiesų yra tik natūralus procesas. Palaipsniui žmonės vis labiau pavargsta, nusilpsta. Laikui bėgant žmonės daugiau miega, mažiau būna budrūs.“
Intensyvios priežiūros gydytojas Thomas Fleishmannas teigė, kad mirštant dingsta visi mūsų rūpesčiai, įsivyrauja taika ir ramybė.
Per TED pokalbį jis sakė, kad žmonės, išgyvenę priešmirtinius potyrius, pasakojo matę „gražią aplinką, gražias spalvas, kai kurie sako, kad girdėjo gražią muziką ir jautė besąlygiškos meilės jausmą“.
