Kiekvienas sodininkas nori kuo anksčiau paragauti pirmųjų pomidorų. Vieni šeimininkai sėja juos jau vasario pradžioje, kiti – tik kovo viduryje. Ir štai paradoksas: tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu metu.
Pomidorų sėją galima pradėti vasario mėnesį, jei augančius daigus papildomai apšviesite, o vėliau auginsite šildomame šiltnamyje. Mėgėjai namuose (ant palangių) pomidorus turėtų sėti kovo viduryje – balandžio pradžioje. Net gegužę lauke pasėti pomidorai spėja užauginti šiokį tokį derlių.
Kovo mėnesį daigai auga daug greičiau nei vasarį. Ir taip iki vasaros: kuo vėliau jie pasėjami, tuo labiau „skuba“. Augalai reaguoja į dienos ilgumą, todėl perdėtas skubėjimas naudos neduoda. Tačiau labai susivėlinti irgi nereikėtų. Nėra prasmės pomidorus sėti namuose sausio ar netgi vasario mėnesį: dienos labai trumpos, saulės spindulių mažai. Augalai kankinasi, ištįsta, sumenksta. Todėl optimalus sėjos laikas – kai pakanka šviesos.
Galimybė būti nepriklausomiems nuo dienos ilgumo yra tik viena – reikia įrengti dirbtinį apšvietimą. Įjungti jį ypač svarbu apsiniaukusiomis dienomis ir vakarais. Kuo ilgesnė diena, tuo greičiau augalai vystosi. Jei lempas laikysite įjungtas 14 valandų per parą, žiedinius pumpurus jie sukraus po 4–5 savaičių. Žinoma, būtina palaikyti ir tinkamą temperatūrą.
Daiginimas
Pomidorai sudygsta maždaug po savaitės. Dygimas paankstės, jei sėklos bus brinkinamos. Daigai išauga per 60–70 dienų. Jei norima ir vėlyvesnio pomidorų derliaus, juos rekomenduojama sėti keletą kartų.
Vasario viduryje, pabaigoje ar kovo pradžioje gerai sėti vidutinio ankstyvumo ar vidutinio vėlyvumo veislių pomidorus, kurie auginami stikliniuose ar storesne polietileno plėvele dengtuose šildomuose šiltnamiuose. Jei pomidorai augs visai nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose, sėti juos reikia vėliau – antrojoje kovo pusėje. Vėliausiai pomidorus galima sėti balandžio pradžioje. Saldžiąsias paprikas reikia sėti iki pirmojo kovo dešimtadienio.
Sėklos sėjamos į kambario temperatūros kompostą ar specialiai daigams skirtą pirktą substratą. Vieni naudoja dėžutes, kiti renkasi presuotų durpių tabletes. Jos patogios, nes vėliau daigus galima perkelti į didesnius indus nepažeidžiant šaknų.
Į nedideles dėžutes pasėtos šiltnaminės daržovės neužima daug vietos, tačiau sudygsta tankiai, todėl daigeliai, konkuruodami vieni su kitais, labai greitai ima tįsti. Kol sudygs pasėtų paprikų, baklažanų daigai, dėžutes reikia laikyti labai šiltai – 20–30 laipsnių temperatūroje, o pomidorų – truputį vėsiau, 20–25 laipsnių temperatūroje. Iš pradžių sėklas galima pridengti plėvele, o sudygus ją nuimti.
Tinkamos sąlygos daigams auginti yra specialiose daigyklose, kurių galima įsigyti visose sodininkams skirtose parduotuvėse.
Prasikalusius daigelius naudinga 5–7 dienas palaikyti vėsiau (dieną – 13–16, naktį – 8–10 laipsnių temperatūroje). Vėsesnėje patalpoje pristabdomas jų augimas, sustiprėja šaknys, daigai užsigrūdina. Vėliau juos galima laikyti šiltesnėje patalpoje.
Rekomenduojama temperatūra dieną – 20–22 laipsniai, naktį – 15–17 laipsnių. Esant dideliam dienos ir nakties temperatūros skirtumui greičiau auga vegetatyvinė daigų masė, vėliau formuojasi žiedai. Auginantieji daigus kambariuose ant palangių temperatūrą gali reguliuoti tik praverdami langus. Tačiau tai darydami turi pasirūpinti, kad augalams nepakenktų skersvėjis, nes tada, kaip ir bet kuris kitas gyvas organizmas, jie gali susirgti.
Petras Klimas
