• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme.

REKLAMA

Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją. Tai sugriauna kurklių landas ir trukdo jiems prasimanyti maisto, naikina kiaušinėlius bei lervas.

Augalų negalima tręšti šviežiu karvės mėšlu – jis priviliotų kenkėjus iš visos apylinkės. O štai atskiestas paukščių mėšlas kurklius nubaido. Juo reikia laistyti dirvą sausu oru. Serenčiai, pasodinti palei sklypo ribas, užtveria kelius iš gretimų teritorijų – kenkėjai nepakenčia šių augalų kvapo.

Rudenį, kai dirvos temperatūra ne žemesnė kaip 8 °C, plotuose, kur yra kurklių, patariama iškasti 50–60 cm gylio duobių. 100 m2 plote jų turi būti ne mažiau kaip 5. Uždengus dugną ir sieneles sena polietileno plėvele, reikia prikrauti pusiau perpuvusio mėšlo. Į duobes kurkliai sulįs žiemoti.

REKLAMA
REKLAMA

Nusistovėjus šalčiams, mėšlas iškratomas ir vabzdžiai mirtinai sušąla. Dirvos temperatūrai nukritus iki 5 °C ir žemiau, jie tampa mažai judrūs ir įsikuria vertikaliojoje landoje.

REKLAMA

Į tai reikėtų atsižvelgti kasant gaudymo duobes – šio darbo nereikėtų atidėti iki vėlyvo rudens. Pavasarį, po gegužės vidurio, sklype reikėtų iškasti negilias duobes ir prikrauti šviežio mėšlo, smulkintų šiaudų. Galima tiesiog padėlioti mėšlo ant dirvos. Kurkliai sulenda ten dėti kiaušinėlių. Išsiritusios lervos iš karto nepalieka lizdų ir minta mėšlu. Po 3–4 savaičių kurklius reikia surinkti ir sudeginti arba sudėti į specialias duobes.

REKLAMA
REKLAMA

Vasaros mūšiai

Vasarą naudojamas ir kitas kovos būdas: į landas įlašinama po kelis lašus saulėgrąžų aliejaus ir tuoj pat iš laistytuvo įpilami 1–2 l vandens. Po kelių minučių kurkliai išlenda į dirvos paviršių ir žūva.

Daugelis sodininkų kurklius gaudo stiklainiuose su vandeniu (jo įpilama 2/3), įkastuose dirvos paviršiaus lygyje. Aplink šiltnamius išrausiamos vagelės, į kurias pripilama žibalu sudrėkinto smėlio – nemalonus kvapas nubaido kurklius. Pasodinti daigai apsaugomi plastikiniais cilindrais, padarytais iš plastikinių butelių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į kurklių landas pripilama maždaug po 0,5 l muilino vandens (kibire vandens ištirpinama 10 g skalbimo muilo ir 50 g skalbimo miltelių). Paskui galima įpilti dar ir švaraus vandens. Kurkliai žūva po žeme arba išlenda į paviršių, kur sugaudomi ir sunaikinami. Yra dar vienas įdomus būdas. Pavasarį įpilkite į stiklinius butelius po 50–100 g alaus.

Kaklelius apriškite gabalėliu marlės. Butelius įkaskite 45° kampu į žemę ir užberkite 3–4 cm storio žemių sluoksniu. Kurkliai bematant aptiks „alaus barą“. Jie pragrauš marlę ir sulįs į vidų, bet atgal išlįsti nebegalės. Per porą savaičių buteliai taps pilni kurklių. Tada pats laikas juos iškasti.

Chemines apsaugos priemones patariama naudoti tik tuomet, kai kitų būdų nepakanka.

Petras Klimas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų