1. Kefyro fermentacija palengvina medžiagų įsisavinimą
Kefyro unikalus skonis ir tekstūra bei ypatingos maistinės savybės atsiranda fermentacijos metu. Fermentacija – unikalus maisto apdorojimo metodas, leidžiantis išsaugoti maisto produktus, tuo pačiu suteikiantis maisto produktui naujas skonines savybes bei, dažnu atveju, didesnę maistinę vertę. Žmogaus organizmas rauginto pieno produktus įsisavina gerokai greičiau. O bene svarbiausias fermentacijos rezultatas tai kefyro rūgimo metu susidarančios gerųjų bakterijų kolonijos.
„Pastaruosius porą dešimtmečių daug dėmesio skiriama žarnyno mikroflorai. Žinoma, jog gerosios žarnyno bakterijos ypatingai svarbios sveikatos palaikymui. Gerosios žarnyno bakterijos: dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina kai kurias naudingas medžiagas, padeda formuotis ir stiprina imuninę sistemą, dalyvauja detoksikacijos procesuose O tam, kad gerųjų žarnyno bakterijų kiekis būtų nuolat palaikomas, atnaujinamas, rekomenduojama vartoti fermentuotus/raugintus maisto produktus,“ – teigia gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.
2. Kefyras, visų pirma, yra pieno produktas
Kalbant apie kefyro naudą žmogaus organizmui, svarbu nepamiršti ir pagrindinės šio produkto sudedamosios dalies – pieno. Taigi, kefyras naudingas žmogaus sveikatai ne tik kaip fermentuotas gėrimas, bet ir kaip pieno produktas: turtingas visaverčiais gyvūninės kilmės baltymais, lengvai įsisavinamomis mineralinėmis medžiagomis, vitaminais. Pieno baltymuose yra visos žmogaus organizmui būtinos aminorūgštys.
3. Kefyras yra natūralus produktas
Tikram kefyrui pagaminti užtenka dviejų sudedamųjų dalių: pieno ir kefyro grybo. Tiesa, kad produktas būtų išties natūralus, svarbu, kad gamyboje būtų naudojamas gyvas kefyro grybas. Būtent gyvas kefyro grybas natūraliai sukuria tirštą tekstūrą ir charakteringą brandų skonį.
V. Laukytė-Staniuvienė pasakoja apie gyvo kefyro grybo priežiūros ypatumus:
„Kefyras, pagamintas naudojant gyvą kefyro grybą, yra sveikatai palankiausio kefyro pavyzdys. Būtent taip pagamintas kefyras labiausiai pasižymės tomis savybėmis, kurių iš jo tikimasi. Pirmiausia, kalba eina apie probiotines (žmogaus žarnynui palankiąsias) bakterijas. Toks kefyras neabejotinai gali būti įvardijamas kaip maistingas probiotikų šaltinis,“ – sako dr. E. Gavelienė.
4. Kefyras išskirtinis vitamino B šaltinis
Kefyro gamybai naudojamas kefyro grybas padidina šio produkto biologinę naudą, mat bakterijų veikla didina B grupės vitaminų sintezę. Dėl to kefyre yra net 7 rūšių vitamino B: B1, B2, B5, B6, B9 B6, B12. Gydytoja dietologė primena, kad vitaminas B yra tirpus vandenyje, tai reiškia, kad organizme nesikaupia jo atsargos. Dėl to vitamino B su maistu reikėtų gauti kiekvieną dieną. Kefyras tam puikiai tinka, rašoma pranešime spaudai.
5. Kefyras tinka net ir netoleruojantiems laktozės
Laktozės netoleruojantys žmonės turėtų vengti gerti šviežią pieną, bet dr. E. Gavelienė atkreipia dėmesį, kad visas gerąsias maisto medžiagas ir dar daugiau, galima gauti vartojant kefyrą. Kefyro fermentacijos procese kefyre natūraliai esanti beta-galaktozidazė suskaido kefyre esančią laktozę, taip sumažindama pilvo pūtimų, ar kitų virškinamo trakto negalavimų riziką. Dėl to kefyro vartojimas yra saugus ir skanus būdas gauti pakankamą kiekį kalcio, asmenims, netoleruojantiems laktozės.
Kefyras – unikalus produktas, kurį pasaulis atranda tik dabar, o lietuviai pamėgę jau nuo seno. Vakaruose kefyras dėl savo išskirtinių maistinių savybių kartais net pavadinamas supermaistu. Ir išties, tai supergėrimas, savyje sutalpinantis ne tik visas gerąsias pieno maistines savybes, bet ir kur kas daugiau vitamino B bei milžiniškas kolonijas gerųjų bakterijų. O kefyro specifika leidžia visą tai įsisavinti ir laktozės netoleruojantiems žmonėms.
