Pasižymėkite savo kalendoriuose 2029 m. balandžio 13 d., kai asteroidas „Apofis“ (oficialus pavadinimas „Apofis 99942“) praskries pro Žemę vos 48 300 km atstumu.
Palyginimui, Mėnulis nuo mūsų nutolęs patogiu 384 399 km atstumu. Dėl šio artimo kosminio susitikimo „Apofis“ bus matomas kaip trumpalaikis šviesos taškas naktiniame danguje, ypač virš Europos, Afrikos ir Vakarų Azijos – tam nereikalingas teleskopas.
Netrukus tapsime labai reto įvykio liudininkais
NASA kosminis aparatas OSIRIS-APEX (kadaise žinomas kaip OSIRIS-REx) bus pasirengęs asmeniškai susitikti su netoli Žemės esančiu asteroidu (NEA). Tačiau, jei viskas klostysis sėkmingai, prie šios NASA misijos susitikimo metu gali prisijungti daugybė mažų palydovų, rašo space.com.
Julijaus Maksimiliano Viurcburgo universiteto (JMU) komanda, vadovaujama kosmoso inžinieriaus Hakano Kajalo (Hakan Kayal), pagal projektą „NEAlight“ atskleidė tris tokių erdvėlaivių koncepcijas.
Kiekvieno iš siūlomų palydovų tikslas – išnaudoti šį asteroido praskriejimą, nes Žemė tokį įvykį patiria tik kartą per tūkstantmetį. Tikslas? Surinkti duomenis, kurie padėtų mokslininkams geriau pažinti Saulės sistemą ir galbūt net padėtų kurti gynybos priemones nuo pavojingų asteroidų.
Kodėl Apofis yra tinkamas taikinys planetų gynybos tyrimui? 2004 m. atrastas asteroidas greitai pateko į viršų lentelėse, kuriose vertinama vadinamųjų potencialiai pavojingų asteroidų (PHA), t. y. asteroidų, kurių plotis 140 metrų ar daugiau ir kurie priartėja prie Žemės per 20 Mėnulio atstumų, rizika.
Tiek dėl Apofiso dydžio, tiek dėl to, kaip arti Žemės jį priartina jo trajektorija, šis asteroidas 17 metų išbuvo Europos kosmoso agentūros (ESA) „smūgio rizikos sąrašo“ ir NASA „Sentry“ rizikos lentelės viršuje.
Taip buvo tol, kol 2021 m. kovo mėn. įvykęs artimas asteroido – kosminės uolienos, kurios plotis beveik toks pat, kaip Empire State Building aukštis – praskridimas leido NASA mokslininkams nustatyti, kad „Apofis“ iš tikrųjų nesusidurs su Žeme mažiausiai 100 metų.
Nors dabar žinome, kad Apofis nesusidurs su Žeme per ateinantį šimtmetį, jo mokslinis poveikis 2029 m. vis tiek bus milžiniškas, o viso pasaulio šalių kosmoso agentūros atidžiai stebės jo trajektoriją.
Be to, Apofis yra asteroidas, kuris susiformavo maždaug tuo pačiu metu, kaip ir planetos, iš medžiagos likučių, likusių aplink jauną Saulę, todėl mokslininkai turi unikalią galimybę nustatyti, kokia buvo Saulės sistemos cheminė sudėtis maždaug prieš 4,6 mlrd. metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
