Va ir mūsų bandymas užsukti į šalia Kauno įsikūrusį restoraną „Du“ buvo nesėkmingas. Restoranas sekmadienio popietę buvo pilnutėlis.
Tad teko ieškoti kitos vietos alkaniems Katinų pilvams pamaitinti. Artimiausia maitinimo įstaiga buvo – „XXXL kavinė“. Užsukę pilnutėlėje kavinėje šiaip ne taip radome laisvą staliuką.
Meniu pasirinkimas
Po Italijoje išbandytų visų įmanomų rūšių makaronų, labiausiai buvome išsiilgę lietuviškų patiekalų. Tad meniu ilgai nevartėme – pora sriubų, pora pagrindinių patiekalų ir užsakymas sudėliotas.
Nors kaip minėjau buvome išsiilgę lietuviškų patiekalų, cepelinų šioje apžvalgoje nepamatysite, nes XXXL kavinėje juos jau kartą ragavome ir jie paliko ne pačius geriausius įspūdžius. Apie tai galėsite pasiskaityti paspaudę čia.
Burokėlių sriuba XXXL – 3,80 eur. Burokėlių keli pirmi šaukštai su mėsos kukuliais mane galutinai sugrąžino į Lietuvą. Jei vykdamas į Italiją svajojau apie italų virtuvės patiekalus, tai dabar, po savaitės itališko maisto, su kiekvienu burokėlių sriubos šaukštu jaučiausi pakylėtas taip, kaip Italijoje jaučiausi valgydamas jūros gėrybes.
Čili sriuba XXXL – 4,80 eur. Panašiai manau jautėsi ir Katinienė valgydama lengvu aštrumu gardintą čili sriubą, nes jos veidą užliejusi šypsena tai išdavė.
Pagrindiniai patiekalai po sočių sriubų dar labiau mums priminė, kad mes grįžome į Lietuvą, nes Italijoje tokių didelių porcijų neteko matyti. Na o dabar pereikime nuo XXXL dydžių prie patiekalų skonių.
Kiaulienos kepsnys „Lokys“ – 10,80 eur. Kepsnys „Lokys“ išties atrodė įspūdingai, ir manau aš net nuspėsiu kodėl jis turi tokį pavadinimą, nes tie du mėsos gabalai, besislepiantys po sūrio kalnais, man priminė dvi lokio akis.
O dabar šiek tiek kritikos. Tragiškai parinktos proporcijos. Kam ant 100 g gabaliuko kiaulienos uždrėbti tiek majonezo ir sūrio?
Po poros kąsnių skaniai marinuotos kiaulienos mano burnoje pradėjo veltis riebus sūrio gaminys (kad tai sūrio gaminys yra mano spėjimas). Tad nudrėbęs sūrį į šoną valgiau tik mėsą su garnyru.
Kijevo kotletas XXXL – 9,80 eur. Kas ir kodėl Kijevo kotletui prikabino pavadinime – XXXL man iki šiol išlieka mįslė, į kurią nerandu loginio atsakymo.
Gal virtuvėje dirbantys galvojo: jei pridėsime pusę lėkštės gruzdintų bulvyčių ir šalia jų nuguldysime Kijevo kotletą, kuris savo dydžiu nesiskiria nuo kitose maitinimo įstaigose patiekiamų, galėsime patiekalą taip pat vainikuoti garsiu priedu – XXXL. Nors ir nedidelis buvo Kijevo kotletas, bet galiukas jo buvo nedakepęs.
Apibendrinimas
Reziumuoju. Padavėjos matyt įpratusios prie konvejerinio darbo, ir nurenkant nesuvalgytus patiekalus pasiteirauti – ar skaniai pavalgėte, nėra būtina.
Tad aš ir neaiškinau kodėl antro mėsos gabaliuko nebevalgiau, kaip ir Katinienė neišsakė savo kritikos dėl nedakepto Kijevo kotleto.
Tad vertinimo balas išlieka tas pats, kokiu šią vietą buvau vertinęs paskutinį kartą – 3/5.
Aš kaip ir daugelis mėgstu sočiai pavalgyti, bet sotumas man turi kartu eiti su žodžiu skanu. Kitaip tai bus tik alkio numalšinimas ir skrandžio apkrovimas.
Bet matydamas masę žmonių valgančių kavinėje XXXL darau išvadą, kad Lietuvoje dauguma vertina dideles porcijas, o ne patiekalų skonį.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į kavinę komentaro. Jį gavę, straipsnį papildysime.
Šaltinis: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt
