„Business Garden“ yra paradoksalus: vilniečiai jį žino, tačiau nepažįsta. Dešimtys tūkstančių žmonių kasdien kerta vieną judriausių sostinės transporto mazgų, bet retas jų turi progą čia sustoti ir užsukti.
O tai padaryti verta vien dėl vidinio kiemo, talpinančio bene turtingiausią ir gausiausią Vilniaus verslo centrų augalų asortimentą – šluotelines hortenzijas, magnolijas, japonines sedulas, himalajinius beržus, šermukšnius, dekoratyvines obelis, taip pat lietuviškas pievas ar natūralų pomiškį imituojančias saleles su astrais, snapučiais, arunkais ar bruneromis, bei žemuoges, kuriomis vaišintis gali kiekvienas.
Visa tai supa natūralus Lazdynų miškas su čia perinčiais paukščiais, kokybiškos bei visiems miestiečiams atviros krepšinio ir tinklinio aikštelės, treniruoklių bei kepsninių zonos, rašoma pranešime spaudai.
Verslo centro bendrųjų erdvių įspūdį iliustruoja tai, kad jo valdytoja NT plėtros bendrovė „Vastint Lithuania“ potencialiems nuomininkams greta įprastų prezentacijų siuntimo atkakliai prašo rasti laiko gyvam vizitui.
„Su tais, kurie čia atvyksta ir visa tai patiria, derybos vyksta jau kitaip“, – sako bendrovės vadovas Kęstutis Vedeckis.
Padiktavo aplinka
„Vastint“ grupė savo projektams Vidurio Europoje dažnai renkasi teritorijas šalia intensyvių transporto arterijų. Bet Vilniaus atveju bendrovės įsigytas stambus sklypas tam tikra prasme buvo ir tebėra sala: atokiau centro, kalnu ir mišku atkirstas nuo Lazdynų bei neturintis intensyvios kaimynystės. Kitaip tariant, su kompleksu nesusijusiems asmenims nėra daug priežasčių čia užklysti.
Būtent dėl šios priežasties „Business Garden Vilnius“ koncepcija buvo kuriama taip, kad nuomininkams čia būtų gera būti: tarp vienų kokybiškiausių rinkoje želdynų bei laisvalaikio zonų, restoranuose ar kavinėje, renginių zonose ar daugybėje padirbėti ar atsikvėpti skirtų kampelių bendrosiose erdvėse.
Pasak K. Vedeckio, šio verslo centro vieta anksčiau atrodė iššūkiu, tačiau ilgainiui ji virto galimybe susikurti tvarų ir ilgalaikį bendraminčių „portfelį“.
„Miškas, sodai, augalai visus žmones paperka nepriklausomai nuo jų rango. Gyvenimo aukštumas pasiekę žmonės atsirenka vertybes ir dažnai grįžta prie atpalaiduojančios sodininkystės. Suprantame, kad biurų rinkoje tai svarbu ne visiems, juo labiau, kad žaluma „excelyje“ yra raudona.
Bet kartu suprantame, kad verslo santykiai su tai vertinančiais tampa ilgalaikiais. Manau, kad žmonės su augančiu ir bręstančiu sodu tiesiog susitapatina daug labiau nei su senstančiu stiklu ar betonu, todėl jie nori čia būti, likti ir augti kartu“, – pasakoja K. Vedeckis.
Biurų kompleksas taip pat priėmė principinį sprendimą atsiverti kaimynams: sporto ir laisvalaikio zonos yra vienodai prieinamos tiek nuomininkams, tiek likusiems vilniečiams, čia kol kas net nėra jų rezervavimo sistemų.
Sodas su įvairiausiais suoleliais taip pat yra atviras miestui, o prisėsti „Business Garden Vilnius“ visus norinčius kviečia ne tik kavinėse, bet ir įvairiausiuose patogiam darbui su kompiuteriu skirtose kertelėse.
Verslo centre dirbančios įmonės ir jų kolegos pastate turi dar daugiau verčių: galimybę centrinį amfiteatrą ar privatesnes kavinių zonas naudoti įmonių ar net asmeniniams renginiams, taip pat oro uosto „lounge“ zonas primenančias atskiras „Vadovų klubo“ erdves. Pastarasis privalumas pradeda veikti ir kituose „Vastint“ objektuose Europoje, t.y. vieno verslo centro nuomininkai gali jaustis kaip namie bet kuriame kitame kompanijos pastate.
„Mes nusprendėme lauke apskritai neskirstyti nuomininkų ir miestiečių. Iš dalies mums padeda miškas ir kalnas link Lazdynų – jį įveikiantys yra jau tarsi motyvuoti čia ateiti, todėl paprastai gerbia ir tausoja aplinką.
Džiaugiamės sustojančiais dviratininkais, taip pat kaimynystės mamomis, pervystančiomis čia vaikus ar pasirenkančiomis žemuogių, savaitgalio poilsiautojais, namų darbus ruošiančiais ir tėvų čia laukiančiais vaikais. Lyg specialiai nieko nekviečiame, bet jei mus kas atranda – mums tai priimtina, žavu, šitaip tampame mažu žaliu parku mieste“, – teigia K. Vedeckis.
Pasak jo, atvirų padėkų iš aplinkinių verslo centras negauna, tačiau pakanka vien to, kad galioja nerašyta taisyklė: bendrovė prižiūri teritoriją ir įrangą, todėl žmonės ją gerbia ir tausoja. Šitaip „Business Garden“ po truputį tampa Lazdynų bendruomenės dalimi ir puoselėja tarpusavio supratimą.
„Vastint“ neseniai gavo statybų leidimą ir naujiems komplekso etapams, kurie bendruomenei pasiūlys ir lauko teniso kortus, laipiojimo sienelę bei kitų pramogų ir, žinoma, dar daugiau sodų.
Gamta nesensta
Projekto želdynus išskirtiniais vadina ir su juo dirbusios architektų bei aplinkotvarkos profesionalų komandos. „Do Architects“ studijos partnerė ir viena įkūrėjų Andrė Baldišiūtė pasakoja, kad „Business Garden Vilnius“ buvo projektuojamas 2016-2018 m. – laikais, kai verslo centrams buvo taikomi nebent minimalūs želdynų reikalavimai. Architektė pastebi, kad pagal žalumos faktą ir efektą „Business Garden“ pranoksta daugumą dar tik projektuojamų verslo centrų.
„Viena vertus, „Business Garden“ yra toliau nuo centro, turi didžiulį sklypą ir vien tai diktavo kitokias vertes ir vystymo principus, tam tikrą universitetinio miestelio efektą. Bet žiūrint plačiau, architektūra ir jos stiliai turi pakilimų ir nusileidimų, viskas anksčiau ar vėliau sensta, o gamta niekada neišeina iš mados.
Želdynai ir jų priežiūra kainuoja daug, tačiau jie nesensta, jie nebent bręsta. Imkime kone bet kurį 20-ies metų Vilniaus verslo centrą ir pažiūrėkime, kaip jis atrodo dabar, koks jame jausmas ir įspūdis. Ir įsivaizduokime, kaip galėtų būti, jei jis būtų prieš du dešimtmečius gausiai apželdintas“, – kalba A. Baldišiūtė.
Jos teigimu, net ir nenaujiems verslo centrams vertėtų pasvarstyti apie gausesnius želdynus, o nuoširdūs žalieji sprendimai naujai vystomuose objektuose apskritai turėtų būti nekvestionuojami. Atsivėrimas aplinkai ir aplinkinių „įsileidimas“, architektės vertinimu, taip pat turėtų būti standartu dėl paprastos priežasties: žmones natūraliai traukia kiti žmonės, todėl ryšius skatinantys sprendimai visada pasiteisina pačiomis įvairiosiomis formomis.
O „Business Garden Vilnius“ želdynus projektavusi kraštovaizdžio dizainerė Rasa Laurinavičienė teigia, kad projekte visų pirma pasiteisino nuoširdus užsakovo tikėjimas, kad gausi ir šiuolaikiška žaluma yra privaloma.
„Ir ne vien estetiniais sumetimais – tai kuria sveikesnę aplinką darbuotojams, karštą vasarą mažina „karščio salos“ efektą, padeda didinti bioįvairovę, valdo perteklinius kritulius, valo teršalus, grynina orą. Kadangi statinių kompleksas įsikūręs tarp dviejų stambių transporto arterijų, želdynais norėjosi kiek įmanoma „paminkštinti“ architektūrą bei kietų medžiagų gausą.
Tuo labiau, kad verslo centras atsiremia į natūralų miško masyvą. Tad natūralistinės stilistikos želdynų salos tarp atskirų pastatų kuria punktyrinę sąsają su natūralia gamta šalimais. Vidiniuose kiemeliuose susodinti himalajinių beržų gojeliai atkartoja vertikalias fasadų linijas, sukurdamos papildamas jungtis tarp želdynų bei statinių.
Želdynai tankūs, iš pirmo žvilgsnio, gana padriki, imituojantys natūralų pomiškį: vešliai auga ir žydi kelių rūšių astrai, snapučiai, arunkai, plukės, bruneros, epimedžiai. Dosniai derančių žemuogių gausa dar labiau sustiprina atmosferą bei pojūtį, kad stebėtojui nereikia toli eiti, kad atsidurtų gamtoje“, – pasakoja R. Laurinavičienė.
Pasak jos, kai kurie augalai buvo parinkti dėl populiarumo ir nereiklumo, kiti užtikrina spalvotų šakų gausą net žiemos periodu, o daugelis naujai pasodintų medžių yra žydintys. Kita vertus, pasirinkti tik intensyvios priežiūros nereikalaujantys, nesunkiai prie klimato iššūkių prisitaikantys augalai, bet net ir jų puoselėjimas reikalauja atitinkamų pastangų ir biudžeto.
„Būtų klaidingą manyti, kad natūralistinės stilistikos želdynams nereikia priežiūros, ir jie tiesiog egzistuoja patys sau. Bet kuriam žmogaus kurtam želdynui priežiūra reikalinga – šiuo atveju ji tiesiog turi būti savalaikė ir reguliari. Vis dėlto erdvūs ir tinkamai suprojektuoti žalieji protai reikšmingai padidina turto vertę. O žmones jie tiesiog traukia, kviečia ir džiugina“, – sako R. Laurinavičienė.
