Šunų dresūros ir laisvalaikio klubo „URBAN DOG“ šunų vyr. trenerė, šunų elgesio specialistė Agnė Jazukevičiūtė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad daugeliu atvejų nelaimės išvengti įmanoma, jei tik išmoktume suprasti šunų kūno kalbą.
Nesvarbu, šuo didelis ar mažas, jis gali pasielgti agresyviai – tai jų gynybos būdas, kai šie įžvelgia numanomą grėsmę, pavyzdžiui, pamato nepažįstamą žmogų ir nežino, kaip jis elgsis.
Nelaimės galima išvengti
Vis tik, A. Jazukevičiūtė pabrėžia, kad dažnai puolimą galima numatyti stebint šuns kūno kalbą. Ji tai prilygina vairavimui – juk negalime sėsti už vairo nežinodami kelių eismo taisyklių ir nepažinodami kelio ženklų.
Lygiai tas pats su šunimis – nereikėtų lįsti prie šuns, jei nežinome, koks jo būdas ir negebame suprasti jo kūno kalbos.
„Labai daug nelaimių būtų išvengta, jeigu mes pradėtume išmokti ir suprasti šunų kūno kalbą, nes jie labai daug komunikuoja iki agresijos. Jie dažniausiai nėra linkę pulti žmonių, dažniausiai tai – gynybinis refleksas“, – pastebi pašnekovė.
Ji pabrėžia, jog labai mažas procentas šunų būna agresyvūs, dažniausiai agresiją išprovokuoja žmogaus veiksmai, neatsitraukimas laiku.
„Yra mažiausi, subtilūs ženklai, kuriuos einant artyn šuns, būnant per kelis metrus ar glostymo metu reikia žiūrėti. Natūraliai, jeigu šuo traukiasi atgal, o vis tiek bandome glostyti, jis visu kūnu sako, kad nelįsk prie manęs“, – aiškino šunų elgesio specialistė.
Tai, kad šuo jaučiasi nepatogiai, nesaugiai ir gali imti agresyviai elgtis, išduoda keletas aiškių ženklų. Pavyzdžiui, jei artėjant prie šuns jis suka galvą nuo žmogaus, tai – įspėjamasis ženklas:
„Jei nebuvo jokio skanėsto ar maisto, bet šuo apsilaižo, šuo pradeda, atrodo, nei iš šio, nei iš to žiovauti, suka akis į šoną, kad matosi baltymai – tai yra subtilūs ženklai, kad šuo sako: „Būk geras, atsitrauk“, nes nenori kontakto ir vengia agresijos, prašo žmogaus nebetęsti veiksmų.“
Nepalikite vaikų be priežiūros
Agresyviai elgtis gali net mažiausi šuniukai. Dažniausiai tai išprovokuoja jų ėmimas ant rankų, kilnojimas, nešiojimas.
„Jeigu mažą šuniuką paėmus ant rankų jis pradeda žiovauti, jis tikrai ne miego nori, jis tarsi sako, kad padėk mane ant žemės“, – sako A. Jazukevičiūtė.
Pastebint šiuos subtilius šuns kūno kalbos ženklus, paprasčiausias būdas išvengti nelaimės – atsitraukti, palikti šunį ramybėje.
Kartu esant mažamečiams vaikams ir šuniui, itin svarbu, kad juos prižiūrėtų suaugusieji – augintinius gali išgąsdinti vaikų bėgiojimas ar žaidimai.
„Jeigu suaugęs mato, kad vaikai bėgioja, o šuo, tarkim, guli po stalu ir yra sustingęs, suka galvą, šunį reikėtų išvesti iš tos situacijos, pavyzdžiui, į kitą kambarį, nes tai yra keli žingsniai iki nelaimės“, – įspėja „URBAN DOG“ šunų vyr. trenerė.
Šunų elgesio specialistė pabrėžia, kad net jei šuo noriai žaidė su žmogumi ar leidosi glostomas, svarbu akylai stebėti jo elgesį – tai gali padėti išvengti nelaimės:
„Jeigu šuo draugiškai nusiteikęs ir nori eiti į kontaktą, jo kūnas būna tarsi guminis, atsipalaidavęs, raumenys neįtempti.
Jeigu glostome šunį ir jis buvo atsipalaidavęs, bet matome, kad jo kūnas sustingo, nejuda nei viena galūnė, atsiranda galvos sukimas, tai jau ženklas, kad yra didelė įtampa ir reikėtų nuo šuns trauktis.“
Nesuprantant šuns kūno kalbos, agresija gali, rodos, pasireikšti staiga, tačiau dažniausiai tai – ilgos įtampos ir neatsitraukimo laiku pasekmė.
Pasakė, kaip elgtis
A. Jazukevičiūtė sako, kad užpuolus šuniui ir jam ėmus kąsti, svarbu nepanikuoti ir nedaryti staigių judesių, stengtis išlikti ramiems.
„Jei norėjau glostyti, o šuo pagriebė ranką ir staigiai trauksiu ranką nuo šuns, tikėtina, kad ranką jis kąs dar labiau.
Idealiausia, jeigu pavyksta sustingti. Jeigu pavyksta, šuo nustoja veiksmą atlikti ir atsitraukia, nes mato, kad man baimės, grėsmės nėra. Bet žmogaus natūrali, instinktyvi reakcija yra bėgti, trauktis, tai dar labiau paskatina šuns agresiją“, – pasakoja specialistė.
Svarbi ir greita reakcija – iki šuns puolimo dažniausiai būna vos kelios sekundės. Spėjus laiku sureaguoti ir priešais save ištiesti bet kokį po ranka pasitaikiusį daiktą, šuo pirmiausia griebs jį.
Pavyzdžiui, galbūt vaikas su savimi turi kuprinę ar žaislą, galiausiai tiks net kepurėlė – greitai ištieskite šį daiktą priešais save, kad nukreiptumėte šuns agresiją nuo žmogaus į daiktą, esantį priešais.
„Visąlaik sakau – jeigu agresijos metu kažką turėsiu po ranka, kad ir žaislą, jeigu pirma bus pakištas jis, šuo pirma griebs tai, kas bus priekyje žmogaus. Ir, aišku, reikia bandyti šalintis iš situacijos, bet turime kelias sekundes dingimui“, – sako šunų elgesio specialistė.
Visai kitokia situacija, jei eidami laukais, pievomis ar atokiais keliukais, matome atbėgantį agresyvų šunį ir nieko neturime po ranka. Tokiu atveju svarbiausia apsaugoti pažeidžiamausias vietas:
„Svarbiausia saugoti veidą – gulamės ant pilvo, veidu į žemę ir rankas, sunėrus pirštus, juos paslėpus, uždedame ant galvos ir ją prispaudžiame, bet pirštai negali būti laisvi. Uždengiame ir ausis, nes nukąsti pirštą ar nugriebti ausį lengva, veidą pažeisti lengva.“
