Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Gal ir negerai, bet toks šurmulys, lyg ji būtų kažką užmušus, galimai girta važiavus (ir tokių yra tv, vyriausybėj), pabėgus. Visko būna gyvenime, bet ji ant tiek nuoširdžiai pasielgė, kad atėjo pas vaikus... Kvepia ši istorija neskaniai.
Mokytojai matot blogi, o teveliai net nezino kiek "smamilų" ju vaikuciai priuoste vaiksto
Toks jausmas, kad tėveliai tokio reikaliuko jau labai seniai laukė, nes tiek entuziazmo. Matyt Alytui nėra labai įdomus gyvenimas, ką ten veikti
Reiktų išsiaiškinti - svirduliuojama nebūtinai nuo alkoholio. Arba - ne jis to pagrindinė priežastis, nes jo kiekis buvo labai nežymus (pvz., šaukštas ar arbat. šaukštelis), tačiau susimaišė su kažkuo kitu, ir tai paveikė būtent kojas. Dar taip gali paveikti naujas, anksčiau neragautas gėrimas. Teko tai patirti prieš daugybę metų, kai dar būtent tokiais kiekiais (šaukštas į karštos arbatos ar kavos puodelį) pavartodavau alkoholio prieš šaltomis rudens dienomis eidama daržo tvarkyti (kad nepersišaldyčiau). Išgėrus karštos arbatos su šaukštu iki tol neragauto gėrimo (romo), būtent taip atsitiko - nevaldžiau kojų.
@Nevartotoja
Aš taip pat "nevartoju" : nei kažkada anksčiau, nei dabar.
Bet mano stuburas sulaužytas buvo... Žodžiu, vieną gražią dieną, einant per Taikos prospektą Kaune ( kauniečiai žino, kad jis tikra "nesiauras"), "atsijungė" kojos,abi ... Klumpu, nesuprantu,kas darosi... Žalias šviesoforo signalas senų seniausiai nustojo degti, bet, ačiū Dievui ir automobilių vairuotojams, stovėjusiems prie to šviesoforo, kad jie neužvažiavo ant manęs ! Nebeatsimenu, kaip aš }peršliaužiau tą sankryžą... Neįsivaizduoju, ką tie žmonės pamanė apie mane : gal, kad "prisiliuobusi" dar vidurdienį... Šalia nebuvo nė vieno pėsčiojo, kas būt gal padėjęs pereiti... Paskui nuėjau lyg ir normaliai,bet jau šaligatviu... Tai buvo mano "pirmas kartas", kai atrodžiau tarsi girta, nes griuvau ir negalėjau eiti... Paskui sekė dar ne vienas ir ne du... Tačiau NĖ KARTO (!?) ir NIEKAS nepagelbėjo, nors, rodos, esu "normali" moteris : ir apsirengus padoriai( užėmiau pareigas firmoje pakankamai aukštas,tai ir turėjau atrodyti atitinkamai)... Perėjoje Šilainiuose prie poliklinikos ir "IKI" žiemą "atsijungė" kojos, - rankinė su dokumentais, telefonu, pinigais "nučiuožė", šalia daugybė žmonių, o aš "kapanojuosi", nes kojos "neklauso", tik NIEKAS NEPADĖJO. NIEKAS ! O juk matė, kad atėjau normaliai, kad laukiau, kol galėsiu pereiti gatvę... Dėkui, kad niekas nepagriebė tos mano rankinės ir nenubėgo su ja... Kažkaip peršliaužiau tą slidžią ir plačią gatvę, pasiėmiau rankinę ... Dar nemažai buvo panašių atvejų, bet niekada iš nieko nesulaukiau pagalbos... TOKIA LIŪDNA MANO PATIRTIS...
Man, išmokytai dar vaikystėje, kad nelaimėje žmogui reikia padėti, kad būtina pagelbėti pereiti gatvę ar užleisti vietą troleibuse (autobuse) vyresniam žmogui ir t.t. ir pan., skaudi patirtis... Nuo to savo "pirmojo karto", kai staiga nebevaldžiau kojų, dar labiau stengiuosi padėti kitiems, nes nežinai, kokia priežastis yra tam atrodančiam "keistam" žmogaus elgesiui...
Iš karto atsisakiau automobilio vairavimo : jei "atsijungs" kojos, pridarysiu bėdos ne tik sau, bet ir kitiems...
NEGALIMA spręsti apie žmogų iš to, kaip jis eina : gal širdis "sustreikavo", gal,kaip kad man, stuburo problemos...
Bet mano stuburas sulaužytas buvo... Žodžiu, vieną gražią dieną, einant per Taikos prospektą Kaune ( kauniečiai žino, kad jis tikra "nesiauras"), "atsijungė" kojos,abi ... Klumpu, nesuprantu,kas darosi... Žalias šviesoforo signalas senų seniausiai nustojo degti, bet, ačiū Dievui ir automobilių vairuotojams, stovėjusiems prie to šviesoforo, kad jie neužvažiavo ant manęs ! Nebeatsimenu, kaip aš }peršliaužiau tą sankryžą... Neįsivaizduoju, ką tie žmonės pamanė apie mane : gal, kad "prisiliuobusi" dar vidurdienį... Šalia nebuvo nė vieno pėsčiojo, kas būt gal padėjęs pereiti... Paskui nuėjau lyg ir normaliai,bet jau šaligatviu... Tai buvo mano "pirmas kartas", kai atrodžiau tarsi girta, nes griuvau ir negalėjau eiti... Paskui sekė dar ne vienas ir ne du... Tačiau NĖ KARTO (!?) ir NIEKAS nepagelbėjo, nors, rodos, esu "normali" moteris : ir apsirengus padoriai( užėmiau pareigas firmoje pakankamai aukštas,tai ir turėjau atrodyti atitinkamai)... Perėjoje Šilainiuose prie poliklinikos ir "IKI" žiemą "atsijungė" kojos, - rankinė su dokumentais, telefonu, pinigais "nučiuožė", šalia daugybė žmonių, o aš "kapanojuosi", nes kojos "neklauso", tik NIEKAS NEPADĖJO. NIEKAS ! O juk matė, kad atėjau normaliai, kad laukiau, kol galėsiu pereiti gatvę... Dėkui, kad niekas nepagriebė tos mano rankinės ir nenubėgo su ja... Kažkaip peršliaužiau tą slidžią ir plačią gatvę, pasiėmiau rankinę ... Dar nemažai buvo panašių atvejų, bet niekada iš nieko nesulaukiau pagalbos... TOKIA LIŪDNA MANO PATIRTIS...
Man, išmokytai dar vaikystėje, kad nelaimėje žmogui reikia padėti, kad būtina pagelbėti pereiti gatvę ar užleisti vietą troleibuse (autobuse) vyresniam žmogui ir t.t. ir pan., skaudi patirtis... Nuo to savo "pirmojo karto", kai staiga nebevaldžiau kojų, dar labiau stengiuosi padėti kitiems, nes nežinai, kokia priežastis yra tam atrodančiam "keistam" žmogaus elgesiui...
Iš karto atsisakiau automobilio vairavimo : jei "atsijungs" kojos, pridarysiu bėdos ne tik sau, bet ir kitiems...
NEGALIMA spręsti apie žmogų iš to, kaip jis eina : gal širdis "sustreikavo", gal,kaip kad man, stuburo problemos...
Siais laikais nieko nuostabaus, nes beveik visas mokytojas, kalbu apie siuolaikines, pačias reiktu mokyti ir ypač etikos, mandagumo. Toks jausmas, kad daugelis mokytoju studijų laikais arba nelankydavo paskaitų arba per paskaitas varnas skaiciuodavo. Pradiniu klasių mokytojos aplamai beveik viska daro per Facebook ir net nenutuokia, kad daugumai tegu yra nepriimtina si programa, daugelis joje net neužsiregistravote, bet mokytojos dzin, jos kaip kvailos vistos beda pirštu i facebuka, net nesugeba pamoku tvarkaraščio parašyt rašytiniu rastu, viskas feisbuke, ieškokit. Absurdas kas darosi svetimo sistemoje, kai moko tokie zmones, kuriuos pačius reikia labai dar daug mokinti.
Svarbu atvyko. Tai parodo, kad žmogus ja
Nieko tokio
Prieš kelis metus Šilutės raj. Juknaičių sen. Naujametinį karnavalą šventė mokytoja kartu su keliom mamytėm, tiesiog susimetė vaikų akivaizdoje ant svaigalų, na ir klasėje prie mokinių šventė. Man padarius pastabą, buvo paaiškinta kad žiurėčiau ką vartoju namuose. Negali kištis,jau 1- 4 kl. Mokytojai ir mamytės savo atžalom rodo pvz..
@Petras
ir uzsieny nuo pradiniu klasiu svencia ..baigia darzeli -svente ,mokykloj gali isgert sampes taure ,alaus buteliuka,vyno ...ir nei vienas nesivolioja
@nu
ir patys mokytojai pilsto ,ha ,ha....
Tikrai yra vaistu kurie sukelia toki šalutini poveiki. Mokytojai stiprybes atlaikyti pilama purva ir paskalas. Ir sveikatos jums
kokie stebuklai oi kokie ....visur visko buna ne tik mokyjojai ateina girti bet ir darzeliu aukletojos ir nieks nieko
Aišku, kad neatsakingai pasielgė, bet už vairo sėsti girtam, o tai gana dažnai girdime, daug meatsakingiau...
Alytiškius šokiravo mokytojos elgesys: „Atvyko tokia girta, kad vos pastovėjo ant kojų“