Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais Rokas pasidalino, kaip susipažino su savo mylimąja, kaip įvyko sužadėtuvės ir kodėl jie nusprendė pasirinkti tokią unikalią vestuvių šventę.
Meilės pradžia
Rokas ir Akvilė susitiko visiškai atsitiktinai. Pasak Roko, jie susipažino po miuziklo „Boni ir Klaidas“, kuris vyko Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.
„Pamenu, po miuziklo nusprendėme pratęsti vakarą ir nuėjome į Klaipėdos centre esantį barą „Faksas“. Tą vakarą jis buvo sausakimšas, tačiau mes suradome vienintelę laisvą vietą prie baro ir čia prasidėjo mūsų pažintis.
Tiesą sakant, nebuvo jokio plano ieškoti naujų pažinčių, tačiau taip jau likimas lėmė, kad Akvilė ir jos draugė prisėdo šalimais. Žodis po žodžio, juokas po juoko ir vakaro eigoje natūraliai užsimezgė pokalbis, kuris tapo mūsų draugystės pradžia“, – su šypsena prisimena Rokas.
Sužadėtuvės Tenerifėje
Pandemijos metu, kai pasaulis išgyveno sunkius laikus, Rokas ir Akvilė nusprendė nuvykti į Tenerifę su gerų draugų pora: „Tuo metu Lietuvoje buvo vėsu ir niūru, tad saulė ir šiluma buvo labai pageidautina.“ Ir būtent šioje kelionėje, ramiai stebint Atlanto vandenyną, jis pasipiršo Akvilei.
„Mintis pasipiršti Akvilei jau kuris laikas sukosi mano galvoje, tiesiog galvojau kur ir kaip tinkamai tai padaryti ir ši kelionė, mano manymu, buvo puikus metas.
Per keletą mėnesių sukūriau melodiją mūsų bendrai dainai, kuriai Akvilė jau buvo parašiusi žodžius. Vieną rytą nuėjome prie vandenyno ryto mankštai ir meditacijai.
Po meditacijos, nieko nesakęs, įjungiau jau įrašytą ir įdainuotą mūsų dainą, o dainai įpusėjus išsitraukiau žiedelį ir abu tiesiog paskendom vienas kito glėbyje“, – romantiška akimirka dalinasi operos solistas.
Baltų vestuvių tradicijos
Pasirinkimas vestuves surengti pagal baltų tradicijas buvo natūralus ir labai asmeniškas. Rokas pasakoja, kad pirmą kartą su baltų vestuvių ceremonija jie susidūrė tada, kai dalyvavo Karinos ir Jeronimo Milių vestuvėse.
Tai buvo taip stipru ir prasminga, kad Rokas su Akvile pajuto širdimi, jog ir jie nori šventės pagal senąsias tradicijas, kad jų priesaika būtų suteikta po šimtamečiu ąžuolu, gamtos apsuptyje.
Tiesą sakant, šios tradicijos buvo ne tik estetinis pasirinkimas, bet ir gilios simbolikos išraiška.
„Mums su Akvile labai svarbu yra vertybės, kurias mes dalijamės. Tai yra pagarba gamtai, senosioms tradicijoms ir mūsų šeimos istorijai“, – priduria Rokas.
Ceremonija po šimtamečiu ąžuolu
Akvilė ir Rokas savo vestuves nusprendė surengti Skuodo rajone, kur kadaise prasidėjo Akvilės giminės istorija.
„Anksčiau ten buvo kaimelis, tačiau dabar jau jo nėra. Bet upelis skiria du kaimus: iš vieno yra kilusi Akvilės mama, iš kito – tėtis. Prie šio upelio buvo susipažinę jos seneliai, o prie šalia esančio ąžuolo mes ir susituokėme“, – su šypsena pasakoja Rokas.
Šimtametis ąžuolas tapo svarbiausia jų vestuvių puošmena. Ąžuolo šakose degė amžinoji ugnis, kuri simbolizavo ne tik jų meilę, bet ir sąsają su senosiomis lietuvių tradicijomis. Ceremonijos metu vyko daug simbolinių ritualų, tokių kaip: grūdų mėtymas, midaus gėrimas ir priesaikos suteikimas.
„Ceremonija buvo labai gili. Vyriausioji krivė Inija Trinkūnienė, vadovaujanti senojo lietuvių tikėjimo bendruomenei „Romuva“, sujungė mus pagal baltų tradicijas. Tai buvo nepaprastas momentas, kupinas rimties ir nuoširdumo“, – dalijasi pašnekovas.
Rokas pasakoja, kad jų vestuvės buvo visiškai kitokios nei įprastai rengiamos šventės: „Kai stebiu kitas vestuves, dažnai matau, kad jos remiasi šablonais ir dažnai žmonės nebesupranta, kodėl kažkas daroma. Mes nusprendėme, kad mūsų vestuvės bus unikalios, kad jose bus tik tai, kas mums svarbu.“
Pora nusprendė pasitelkti savo šeimos ir draugų pagalbą organizuojant šventę: „Skolinomės lėkštes, nuotraukų sienelėms naudojome močiutės kilimą, mama pagamino giros, o vietoje torto valgėme tinginį. Vietoje altoriaus buvo senas ąžuolas, vietoje gėlių puokščių – vainikai, o vietoje ištaigingų kostiumų – lininiai marškiniai.“
Vestuvių kaina nebuvo prioritetas
Po vestuvių, pasak Roko, pasikeitė tik jų vidinis suvokimas: „Dabar mes jau esame šeima ir kūnais, ir sielomis. Tai, ko negali apibūdinti žodžiais, nes tai yra tiesiog kažkas vidinio.“
Rokas atskleidžia, kad vestuvių kaina nebuvo jų prioritetas: „Sunku pasakyti, kiek išleidome, nes mes to neskaičiavome. Tai buvo daugiau bendruomenės darbas ir kiekvienas žmogus prisidėjo, kas savo laiku, kas kontaktais, kas patarimais, kas daiktais, kas įranga. Tai buvo tikra šventė, sukurta drauge.“
Visi šie elementai, tiek vestuvių vieta, tiek ceremonija pagal senąsias tradicijas, tiek bendruomeniškumas ir nuoširdus prisidėjimas, padarė šią šventę išskirtinę ir ypatingą. Rokas ir Akvilė pasirinko kelią, kuriame meilė, dvasinė stiprybė ir senosios tradicijos tapo pagrindiniais jų gyvenimo akcentais.
Į ką kreiptis kompensacijos?
