Iš garsios aktorių giminės kilusio S. Storpirščio veidas kino ir teatro žiūrovams yra gerai pažįstamas. Ir nors artėja gražiausios metų šventės, kurios simbolizuoja susikaupimą ir ramybę, tačiau aktoriui ir laidų vedėjui darbai nenutrūksta – vyksta aktyvios repeticijos.
Kalėdų senelio pėdsakai
S. Storpirštis naujienų portalui pasakojo, kad vaikystėje Kalėdų senelio laukdavo virtuvėje, o likus mažiausiai savaitei iki jo pasirodymo, namuose apieškodavo visas spintas tikėdamasis surasti ten paslėptas dovanas.
Storpirščių Kūčių vakarienė neapsieidavo be tradicinio šiaudo traukimo, o vienas iš didžiausių to meto aktoriaus norų buvo išgirsti, kaip prabyla jų šuo.
„Labiausiai visada norėjau išgirsti kaip kalba mūsų šuo, bet nieko. Porą kartų bandžiau papirkti jį mėsyte nuo stalo, bet vis tiek – veltui“, – pasakoja S. Storpirštis.
Tačiau aktoriaus atmintyje labiausiai įsirėžė tas kartas, kai beveik pavyko išvysti Kalėdų senelį. Tą kartą atskubėjęs į kambarį jis pastebėjo šalia atidarytą langą, kambaryje pribertą sniegą ir pėdas, nuo praverto lango vedančias tolyn.
Svarbiausia tradicija
Pasak S. Storpirščio, augant jam eglutės darėsi vis mažesnės, dovanos – simbolinės, o palinkėjimai vienas kitam prie Kūčių stalo laužant plotkelę vis labiau apie sveikatą.
Nors S. Storpirštis ir jo mylimoji Indrė kartu jau daug metų, tačiau šios Kalėdos bus pirmosios, kaip vyrui ir žmonai. Aktorius pasakoja, kad pati svarbiausia tradicija ir išlieka Kūčių dieną būti su pačiais artimiausiais žmonėmis ir, žinoma, stalas su 12 patiekalų.
„Šiais metais pirmą kartą po ilgo abstinencijos laikotarpio namuose atsirado eglė. Turbūt pradėjau į šventes žiūrėt iš dvimečio sūnaus perspektyvos, bandydamas prisiminti, kas man vaikystėje teigdavo džiaugsmą. Eglė, mandarinai... Tik sniego trūksta“, – šypteli jis.
Pasikeitusios šventės
Praėjusių metų lapkritį netikėtai Anapilin iškeliavo S. Storpirščio tėtis – aktorius Arūnas Storpirštis. Vyrą pasiglemžė staiga plyšusi aorta.
Šios Kalėdos bus jau antrosios po garsaus aktoriaus mirties.
„Aišku, šventės pasikeitė – vietoj to, kad važiuočiau aplankyti į svečius, važiuosiu ant kapų uždegti žvakutės. Per Kūčias ypač trūksta tėčio, nes tai man visada buvo ir bus šeimos šventė. Moralas paprastas – reikia aplankyti, kol turi ką“, – šypteli S. Storpirštis.
