„Gatvėje praeivis išsitraukė peilį ir pareikalavo atiduoti piniginę, turi staigiai reaguoti į situaciją. Sodyboje būdamas vienas kirtai malkas, kirvis paslydo ir perkirto kojos arteriją, turi pusę minutės, kol prarasi sąmonę ir per kitą minutę mirtinai nukraujuosi, ką darai? Žmonės kasdien patenka į ekstremalias situacijas ir jei nepasiseka išgyventi, tai dažnai dėl elementarių žinių ir įgūdžių stokos“, – pastebi išgyvenimo mokytojas.
Siekiant padėti kiekvienam pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir pagilinti savo žinias, padedančias tinkamai sureaguoti tokiomis akimirkomis, internetinė „MANO vaistinė“ ėmėsi iniciatyvos ir įsteigė nemokamą išgyvenimo platforma „DienaX.lt“, kurioje – daugybė paprastos, tačiau išsamios ir labai naudingos informacijos, nuorodų bei konkrečių patarimų, kaip pasiruošti ir elgtis netikėtose situacijose, kaip išgyventi pačiam ir padėti visai šeimai. Šiame puslapyje pateikiama informacija, kuri primins, ką svarbu aptarti su artimaisiais, padės pasiruošti išlikimo krepšį, apgalvoti kitas svarbias detales, rašoma pranešime spaudai.
Suvaldyti emocijas
Pasiruošimas padeda tinkamai reaguoti ekstremaliose situacijose, tačiau iš tiesų niekas nėra garantuotas, ar lemiamą akimirką pavyks suvaldyti emocijas. Pasak G. E. Klimenkos, pasitaiko atvejų, kai net kovos menų pasaulio čempionai gatvėje susidūrę su plėšikais supanikuodavo ir stovėdavo it ištikti stabo.
Patekus į ekstremalią situaciją ir pastebėjus, kad kitas žmogus panikuoja, svarbiausia pačiam išlikti ramiam. „Kariai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, gaisrininkai mokosi atlikti užduotis nekreipdami dėmesio į aplinkos trikdžius ir būtent tai gelbsti gyvybes.
Tad priklausomai nuo situacijos, supanikavus kolegai, gebėjimas nekreipti į tai dėmesio gali išgelbėti gyvybę. Kitose situacijose, jei bandome raminti, svarbiausia nesakyti: „Nusiramink“. Nes visi žinome, kad tai tikrai neramina. Geriau nukreipti žmogaus mintis kita linkme, pavyzdžiui, paprašyti suskaičiuoti, kokius nors daiktus, kurių reiks ateityje ar duoti panašią užduotį“, – pataria G. E. Klimenka.
Su klientais bendraujantis „MANO vaistinės“ vaistininkas Tautvydas Endriukaitis, sako taip pat pastebintis išaugusį susidomėjimą šia tema. „Tikrai turime klientų, kurie nuolat pasitikrina savo pirmosios pagalbos rinkinius, juo reguliariai pildo ir atnaujina. Vis dėlto dažnai tenka priminti, kokius medikamentus ir priemones turėtume visada turėti savo namuose, kad užklupus ekstremaliai situacijai būtume pasiruošę – nuo nuolat vartojamų lėtinėms ligoms kontroliuoti skirtų vaistų, iki pleistrų, tvarsčių ir priemonių žaizdų dezinfekcijai“, – sako T. Endriukaitis. Be to, jis pabrėžia ir emocinės sistemos tvirtumo ir atsparumo stresinėms situacijoms svarbą, kuriai dėmesio svarbu skirti nuolat.
Treniruočių ir pasiruošimo reikšmė
Vilniaus saugaus miesto centro išgyvenimo mokytojas, šaulys G. E. Klimenka juokauja, kad nors ir skamba paradoksaliai, tačiau svarbiausias ir sudėtingiausias pasiruošimo žingsnis yra pradėti ruoštis. Anot jo, daug žmonių apie tai kalba, tačiau neretai viskas ir apsiriboja tik kalbomis. Taip pat labai svarbu įgyti reikiamų žinių, lavinti įgūdžius bei nuolat praktikuotis.
„Ekstremaliose situacijose, ypač kai jos netikėtos, veikia instinktai ir raumenų atmintis. Protas išsijungia. Per mokymus modeliuojant situacijas, kai aplinka rami ir nėra pavojaus gyvybei, duodu dalyviams minutę, per kurią prašau susirašyti 10 daiktų, kuriuos pasiimtų, jei po to iškart jiems reikėtų evakuotis. Ko tik neprisirašo: nuotraukų albumai, gėlių vazonai, katės gultas ir t.t. pusė daiktų būna padiktuoti netikėtumo, bet ne logikos. Esant realiai situacijai logiškų pasirinkimų būtų dar mažiau. Todėl turėtų būti parengtas išvykimo krepšys, kurį pačiupai ir išbėgai“, – akcentuoja ekspertas.
Anot G. E. Klimenkos, susidomėjimas šia tema šiuo metu yra akivaizdus, tačiau neretai tik tuo ir apsiribojama. Dažnai galvojama, kad pakanka pažiūrėti vaizdo įrašų ar paskaityti apie tai, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, kaip užkurti ugnį parankinėmis priemonėmis ar pasistatyti laikiną būstą, tačiau retas sistemiškai mokosi išlikimo įgūdžių.
„Esama organizacijų, kurių nariai mokosi patys ir moko kitus, bet to nepakanka. Kol visuomenė jaučiasi saugi, ji gyvena patenkinta ir tiki, kad visokios nelaimės ją aplenks. Tad linkiu kiekvienam skaitančiam šį tekstą žengti tą pirmą žingsnį, planuotis, nuolat mokytis bei lavinti įgūdžius... Ir duok Dieve, kad to niekada neprireiktų“, – apibendrina išlikimo mokytojas.
