Beje, apie senjorę Juliją žurnalistams papasakojo ne jos artimieji, ne ji pati, o būtent jos aktyvumu labai nustebę ir susižavėję jaunesni žmonės.
„Aš esu sportuojantis žmogus, pusamžis vyrukas, bet kai pamačiau, kokiu greičiu Julija iš penkto aukšto laiptas lipa – buvau apstulbęs. Vytis ją reikėjo tiesiog.
O miškuose Julija jaučiasi lyg žuvis vandenyje – grybų randa daug, žino, kaip ir kur jų ieškoti. Tokio garbingo amžiaus, bet toks šviesus žmogus ir sveikata gera – tikras pavyzdys mūsų jaunimui“, – dėstė su žurnalistu susisiekęs žmogus. Kuo mažiau blogio, kuo daugiau gėrio
Julija įsitikinusi, kad žmogaus ilgaamžiškumas priklauso ir nuo žmogaus minčių bei elgesio – kuo daugiau žmogus skleidžia ir dalinasi gėriu, tuo ilgiau jis gyvena. O piktą žmogų dažniau puola įvairios ligos.
„Kuo mažiau turime nervuotis, kuo mažiau pykčio laikyti. Kuo daugiau teigiamų emocijų gyvenime reikia. Net ir sunkiausioje situacijoje galima įžvelgti teigiamų dalykų.
Visada reikia žinoti, kad po tamsos ateina šviesa. Visada“, – gyvenimiška išmintimi dalijasi moteris.
Negalima nesižavėti
Garbingo amžiaus moterimi – karą išgyvenusia ir pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną savomis akimis mačiusia – 93-ejų Julija Lukoševičiene nesižavėti išties negalima.
Guvi garbaus amžiaus moteris pati gaminasi maistą, o svečius pavaišina savo firminiais žagarėliais. Moteris yra kukli, o paklausta, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, sako, vis ėjimas į priekį, nesėdėjimas vietoje ir nedejavimas.
„Nuo mažų dienų, kiek save pamenu, aš esu tokia, vis bėgu, darau, einu, man reikia kažką veikti. Negaliu sukritusi gulėti ir dejuoti, ne man tai“, – kalbėjo J. Lukoševičienė.
Garbaus amžiaus moteris užaugino tris vaikus, turi aštuonis anūkus ir šešis proanūkius, ji dar ir kitiems žmonėms, ypač jaunimui, visuomet randa gerą žodį, padrąsinimą ir patarimą. Tokia ta kėdainietė senjorė Julija.
Autorius: Dimitrijus Kuprijanovas
