Galimybė kalbėti yra tai, ko šiuo metu labiausiai trokšta 9-metės mama. TV3 televizijos ir SEB banko projekto „Išsipildymo akcija“ metu surinktos lėšų dėka, Lukrecija turi galimybę išbandyti Delfinų bei „Tomatis“ terapijų kursus.
Didelė pažanga
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lukrecijos mama Dovile, kad sužinotų, kaip sekasi mergaitei prabėgus beveik metams po „Išsipildymo akcija 2018“.
„Praeitais metais ji pati negalėjo nueiti net 100 metrų, o dabar ji gali nueiti ir kilometrą. Atsirado pusiausvyra, ji gali šokinėti ant batuto, lipti laiptais. Dabar atsilaisvino ir kalba. Žmonės jau pradeda suprasti, ką ji sako. Žinoma, ne viską, bet galima suprasti atskirus žodžius.
Mūsų dar laukia keletas reabilitacijų, kurias apmokėjo „Išsipildymo akcija“. Jos bus dar šiemet. Aš tikiuosi, kad iki Naujų metų ji dar labiau pradės kalbėti“, – pasakoja mergaitės mama.
Dovilė pasakoja, kad mergaitė su delfinais pati apiplaukia visą ratą baseine, o ši terapija atpalaiduoja įsitempusius jos veido raumenis ir mergaitė gali sučiaupti burną.
„Dar nepavyksta ištarti sakinių. Dabar jai pavyksta ištarti apie 15-20 žodžių. Prieš tai buvo tik „mama“, „lelia“ ir panašūs. Dabar ji gali pasakyti suknelė, pasakyti draugės Emilijos vardą.
Kadangi artėja Lukrecijos gimtadienis ir jai reikėjo nusipirkti batelius, lankelį, suknelę ir rankinę, bet rankinės dar neišeina ištarti. Jai pavyksta pasakyti tai, ko labai norisi“, – džiaugiasi mergaitės mama.
Lapkričio mėnesį Lukrecija keliaus į Briuselį, kur jos lauks dar vienas „Timotis“ terapijos kursas, kurio metu klausysis Mocarto muzikos, o po to gruodžio mėnesį vyks į Delfinų terapiją Odesoje.
Primename Lukrecijos istoriją:
Lukreciją ir jos mamą Dovilę Čepulinskaitę 2014 metais užgriuvo nemenka našta – mergytei medikai diagnozavo itin retą ligą – autoimuninį encefalitą prieš NMDS receptorius. Priežastis iki šiol, net praėjus penkiems metams, nėra aiški.
Pati Dovilė mano, kad tai galėjo būti vėjaraupių pasekmė, tačiau tai – tik spėjimas.
Mama, pasakodama apie mergytę, neslepia emocijų: „Liga truko 4 metus, mano širdis plyšo tūkstančius kartų, juk Lukrecija nyko dienomis, o kartais ir valandomis, vėl gėrėjo ir vėl blogėjo.
Per 4 metus Lukrecijai buvo taikyta begalė gydymo: 12 metilprednizalonų terapijų, 2 imunoglobulinų terapijos ir 13 chemoterapijų.
Atlikta 14 magnetinių rezonansų ir begalės kitų tyrimų. Labai gerai prisimenu vieną dieną, kai ją neinančia nešėmės į intensyvios terapijos skyrių pirmą kartą lašinti Rituximab chemoterapijos, juk reikėjo sunaikinti imunitetą, kuris naikino ją.
Po 10 valandų lašinimo Lukrecija atsistojo ir išėjo savo kojomis - tai buvo pirmas mūsų kelionės Stebuklas. Valio tai padeda, mano širdyje grojo trimitai. Mes visada gyvenome su viltimi ir tikėjimu, kad nekviesta viešnia iškeliaus.
Chemoterapija padėdavo, bet tai buvo laikina, jom pasibaigus vėl blogėdavo, sulašinus gerėdavo ir taip kaip užburtam rate bėgome, kaip pelytės nuo vieno lašinimo iki kito.
Bet visada labai meldėme, prašėmė Dievo palaimos, kad liga sustotu, kad daugiau nereikėtų chemoterapijų, kad daugiau nereikėtų vaistų ir 2017 metų vasaris tapo mūsų antru gimtadieniu. Liga sustabdyta!!!
Dažnai mūsų klausia, o tai onkologinė liga, genetinė, o gal skiepai - atsakymas yra ne. Mes iki šiol nežinome, kodėl tai atsitiko, tačiau šiandien labiausiai norime Jūs pakviesti sekti mūsų kelionę link geresnio rytojaus. Ir padėti mums pervedant 2% gyventojų pajamų mokesčio, Jums tai nieko nekainuoja, o mums tai didelė pagalba", - su viltimi prašo mama Dovilė.
Pirmą kartą – geros žinios
Nors Lukrecija dabar turėtų lankyti mokyklą, deja, ją stabdo sutrikimai ir ligų puokštė. Ji sunkiai vaikšto, nekalba. Kasdien su mama lankosi pas kineziterapeutę ir logopedę.
Su liga šeima kovoja jau beveik penkerius metus ir dabar mama Dovilė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad tai yra pirmi metai, kai pavyko įveikti ligą. Magnetinis rezonansas parodė, kad Lukrecijos smegenys atsigauna.
Per penkerius metus mergytei buvo atlikta net 14 magnetinio rezonanso procedūrų. Lygiai tiek – 14 kartų Dovilė girdėjo, kad jos dukros smegenys nyksta.
„Mes visada giliai širdyje tikėjome, kad gali būti viskas gerai. Nors sunku patikėti, tačiau medikų žodžiai atrodo daug žadantys – smegenų pažeistos vietos atsistato“, - pasakoja Dovilė.
