Klaipėdietės Jovitos Samsonienės istorija atskleidžia ne tik prevencinės patikros svarbą, bet ir kiek daug reiškia emocinis artimųjų palaikymas susirgus.
Anot istorijos herojės, svarbu tai, kas lieka „už kadro“ – emociniai išgyvenimai, baimės ir artimųjų pagalba. Kiek neįprastai savo ligą „dovana“ vadinanti Jovita, pasakoja savo istoriją, tikėdamasi, kad ji įkvėps pozityvumo ir privers naujai pažvelgti į pačią ligą.
Pasitikrinti paskatino gydytoja
Krūties vėžys yra klastinga liga, dažnai sergančios moterys nejaučia jokių simptomų. Dėl šios priežasties yra itin svarbi visapusiška profilaktika – moterys turi stebėti savo kūną pačios, kruopščiai tikrintis krūtis apčiuopos būdu praėjus porai dienų po kiekvienų mėnesinių. Taip pat patartina reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą ir atsižvelgus į amžių, tikrintis ultragarsu ir momografu.
Net 70 proc. operuojamų krūties vėžio atvejų yra neapčiuopiami, randami tik atliktus profilaktinius tyrimus niekuo nesiskundžiančiai ir nieko nejaučiančiai pacientei. Jovita buvo viena iš jų, praėjus dviem dienoms po savo 50-ojo jubiliejaus, moteris pajuto keistą maudimą krūtyje – pagalvojo, kad ją perpūtė vėjas.
Maudimui nepraėjus kelias savaites, Jovita nuėjo pas šeimos gydytoją ir ši pasiūlė pasitikrinti pagal krūties vėžio, ypač, kad Jovitai jau galiojo profilaktinė programa, kuri Lietuvoje siūloma penkiasdešimties metų sulaukusioms moterims. Jovita gavo atsakymą, kad kairėje krūtyje aptiktas piktybinis darinys. Jai paskyrė operaciją, po to sekė švitinimas ir chemoterapija.
„Gydytoja mane paskatino tirtis, aš pati nebūčiau apie tai pagalvojusi. Net neturėjau minties, kad man gali būti kažkas negero, ar kad reikia profilaktiškai tirtis. Labai džiaugiuosi, kad yra tokios programos – žmonėms reikia tikrintis, juk svarbiausia laiku sužinoti apie ligą. Kai aš sužinojau, man buvo I–II vėžio stadija“, – savo istorija dalijasi moteris.
Ligą vadina dovana
Kai prieš dešimt metų Jovita išgirdo krūties vėžio diagnozę, pirma mintis buvo – „kodėl man?“, tačiau vėliau ji ėmė save raminti. Moteris susitaikė ir įtikino save, kad gydytojai išpjaus iš jos kūno tai, kas „nereikalinga“ ir viskas bus gerai. „Labiausiai bijojau, kad neatsikelsiu po operacijos, nes pirmą kartą gyvenime patyriau narkozę. Tačiau, kai atmerkiau akis ir supratau, kad viskas praėjo sėkmingai, netvėriau džiaugsmu. Pagalvojau – įveikiau tai, va dabar tai gyvensiu!“, – išgyvenimais dalijasi Jovita.
Mūsų visuomenė darosi vis atviresnė, tačiau apie vėžį vis dar daug kas kalba nedrąsiai, su gailesčiu ir užuojauta. Jovita pokalbio metu demonstravo užkrečianti pozityvumą, o savo ligos nevadino bausme, siaubu ar kitais fatališkais epitetais. Moteris teigia, kad liga privertė ją sustoti, įsiklausyti į savo kūną ir pozityviai pakeisti gyvenimo įpročius.
„Manau, kad išgirdus diagnozę ir praėjus operacijai – pamilau save labiau. Priėmiau šią gyvenimo dovaną ir iš jos pasimokiau. Pakeičiau mitybą, atsisakiau cukraus ir nesveiko maisto. Dabar jaučiuosi laiminga ir labiau mylinti save“, – pasakoja Jovita.
Įkvėpė savanorystei
Praėjus operacijai, Jovita pradėjo savanoriauti pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje (POLA) ir tai tęsia iki dabar – jau beveik dešimtmetį. Moteris tikina, kad savanorystė padeda ne tik ligoniams, bet ir jai pačiai – priimti savo emocijas, pajausti dėkingumą ir pasidalyti savo patirtimi su kitais.
„Savanorystė prisidėjo prie geresnės mano emocinės būsenos. Bendraujant su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis man padeda sava patirtis – išgirdę, kad visa tai jau praėjau – žmonės suklūsta, manęs įsiklauso. Jie prašo patarimų, klausia, kaip aš su viskuo susitvarkiau“, – pasakoja ji.
Jovita sako, kad savanorystės metu sutikdavo žmonių, kurie ligą slepia nuo savo artimųjų ir giminaičių, draugų. Moteris juokauja sakydama, jog vėžys tai ne raupsai ir nuo jo neužsikrėsi, todėl nemato priežasties ligos slėpti. Pasak jos, apie ligą kalbėti būtina, tai padeda padėti susidoroti su emociniais sunkumais.
„Žinoma, kad reikia artimųjų palaikymo – visada gera išgirsti mielą žodį. Ši liga yra tokia, kaip ir širdies ar inkstų ligos – nėra ko gėdytis, juk žmogui lengviau ištverti sunkumus dalijantis išgyvenimais“, – sako Jovita.
Ragina reguliariai tikrintis
Prevencinė krūties vėžio programa neapsaugo nuo vėžio, tačiau padeda jį diagnozuoti kuo ankstyvesnėje stadijoje, o tai gali išgelbėti gyvybę. Daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų pasveiksta, jei apie ligą sužino laiku.
„Šiais laikais krūties vėžys diagnozuojamas vis jaunesnėms moterims. Jau ir dvidešimtmetės merginos turėtų tikrintis krūtis apčiuopos būdu pačios, taip pat bent jau kartą per kelerius metus prevenciškai apsilankyti pas gydytoją. Mamos turėtų skatinti tirtis savo dukras, vyrai – žmonas, draugės – drauges. Svarbiausia laiku pastebėti ligą – su pozityvu, tinkamu gydymu ir artimųjų palaikymu, ji nugalima“, – sako istorijos herojė.
Jovita siunčia žinutę moterims, kurios gyvena su šia liga: „Linkiu neužsidaryti savyje – eikite su draugėmis, kalbėkite, pasakokite, kaip jaučiatės. Kai išsipasakoji, pasidaro kur kas lengviau – nekentėkite vienos pačios. Nėra ko bijoti ir nėra ko slėpti – reikia su tuo gyventi“, – pranešime spaudai sako ji.
Aštuntus metus organizuojamas rožinio kaspino paramos bėgimas „PINK RUN su BENU“ taip pat skatina palaikyti krūties vėžiu sergančias moteris ir svarbiausia – skatinti jas reguliariai tikrintis, nes krūties vėžys yra klastinga liga, dažnai neturinti jokių matomų ar jaučiamų simptomų.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena 18 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu. Nemaža jų dalis negali gauti valstybės lėšomis kompensuojamos reabilitacijos, todėl per spalio 3 d. Kaune vyksiantį tradicinį labdaringą „PINK RUN su BENU“ bėgimą surinktos lėšos, skiriamos krūties vėžiu sergančių moterų draugijoms „Alma“ ir „Eivena“.
Šiųmečiam bėgimui jau registravosi beveik 1300 dalyvių ir 2021 metų tikslas – 5000 Eur. beveik pasiektas. Junkitės prie iniciatyvos ir skatinkite savo artimas moteris tikrintis, o sergančias palaikykite – nes mylime jas!
