Nacionalinio vėžio instituto (NVI) tradiciškai spalį – krūties vėžio žinomumo mėnesį – rengiamame Pacientų forume savo istorija sutikusi pasidalinti moteris sakė, kad dabartinis jos amžius – kiek per ankstyvas dalintis tokia patirtimi, bet vis tik tai ji priimanti kaip nepakeičiamą realybę.
„Tikiu, kad mano istorija gali šiek tiek nuraminti tuos, kurie dar tik pradeda savo ligos kelionę, galbūt ji įkvėps keisti požiūrį, bet visų svarbiausia – galbūt paskatins imtis ryžtingų sprendimų“, – norėdama pasidalinti svarbia žinute su kitomis moterimis kalbėjo Dovilė.
Gyvenimas pasikeitė po lemtingos diagnozės
Moteris pasakojo, kad NVI lankosi dar nuo 2018 m., kai jos mamai buvo nustatytas krūties vėžys.
„Po operacijos buvo atliktas genetinis testas, kurio metu jai buvo nustatyta BRCA geno mutacija. Vėliau testai atlikti man, mamos sesei bei jos vaikams. Visiems mums buvo patvirtinta šio geno mutacija. Įvertinus riziką paaiškėjo, kad iki 70 metų amžiaus man susirgti krūties vėžiu rizika buvo 70 proc. Rizika tuo metu atrodė didelė, bet kažkur toli, negreitai, juk tuo metu man buvo 28 metai“, – prisiminė ji.
Buvo nuspręsta moterį kasmet stebėti ir atlikti visus būtiniausius tyrimus – echoskopiją, mamografiją, magnetinį rezonansą. 2018 ir 2019 metais patikrinimai praėjo sklandžiai ir gerai.
„Tikėjausi, kad taip bus ir toliau. Tačiau jau 2020 m. gruodį patikrinimo metu išgirdau jaudinančius ir bauginančius žodžius – reikia atlikti biopsiją. Kadangi mama sirgo krūties vėžiu, jau žinojau, ką tai reiškia. Laimei, tą kartą rezultatai buvo geri. Bet labai įsiminė gydytojos žodžiai, kad mano vietoje ji jau dabar galvotų apie krūtų šalinimą kaip prevencinę priemonę“, – atviravo Dovilė.
Ji teigė pradėjau svarstyti apie tai, bet ketino tą padaryti vėliau, galbūt būnant 40-ies. Moteris pasakojo, kad tuo metu jai patiko jos kūnas, taip pat ji galvojo apie motinystę, apie maitinant krūtimi vystomą ryšį su vaikais.
„Tad po gydytojos žodžių pradėjau svarstyti tik artinti galimą operaciją ir planuoti ją maždaug būnant 37–38 metų amžiaus“, – prisiminė moteris. Ji pridūrė, kad nors šiuo metu vaikų neturi, vis dar neatmeta tokios galimybės.
Jei atsuktų laiką atgal, nedelstų
Vis tik dabar ji tvirtai įsitikinusi – jeigu galėtų atsukti laiką, nebūtų atidėliojusi šio sprendimo: „Nutiko taip, kad pernai metų gruodį tyrimai dar buvo neblogi, bet jau buvo pakitimų, taigi sutarta patikras atlikti dažniau. Kita turėjo būti šių metų balandį. Bet jau vasarį duše netikėtai pajutau guzelį, kuris, deja, buvo piktybinis. Ir balandžio mėnesį man jau buvo atlikta operacija.“
Nors navikas buvo tik vienoje krūtyje, nuspręsta daryti abipusę mastektomiją su rekonstrukcija implantais iš karto. Dovilė neslėpė – operacija nebuvo lengva, tačiau jau kitą dieną moteris galėjo vaikščioti.
„Tad šis kelių savaičių atitrūkimas, kiek užima reabilitacija po operacijos, yra tik mažas nepatogumas, lyginant su galimu ilgu gydymu, kuris turi nemažai šalutinių poveikių“, – pasakojo ji.
Be kita ko, ji pridūrė, kad netgi po spindulinio gydymo džiaugiasi, kaip atrodo jos krūtys. „Tiesa, dar laukia daugiau nei 4 metai vartojant hormoninius vaistus, bet esu pozityvi ir laiminga, tad tikiuosi, kad toks požiūris ir toliau padės mėgautis savo gyvenimo kelione. Tad čia būtų dar viena žinučių, kad labai svarbu vidinė stiprybė, tikėjimas, jog viskas bus gerai. Esu sau dėkinga už tą stiprybė, kurią atradau šios ligos metu“, – teigė ji.
Ragino moteris nebijoti apsispręsti
Pacientė pabrėžė, kad nė akimirkos nesijautė auka, negalvojo, kodėl taip nutiko būtent jai. „Žinau viena – nuo pat pirmosios atliktos biopsijos daug galvojau, tiksliau, bijojau, kad galiu susirgti. Deja, atsitiko tai, ko labiausiai bijojau. Bet esu labai dėkinga visiems sutiktiems gydytojams, jų begaliniam rūpesčiui“, – šiltų žodžių medikams negailėjo pacientė.
Ji ragino visas moteris, kurios žino, kad turi mutaciją ir nesiryžta krūtų šalinimo operacijai, dar kartą apie tai pagalvoti.
„Apsispręskite ir jums nereikės baimintis dėl kasmetinių patikrinimų, nebus šalinami limfmazgiai, turėsite pakeltą simetrišką krūtinę ir netgi išsaugosite savo spenelius ir areolę. Aš iki pat pabudimo po operacijos nebuvau tikra, ar pavyks tai išsaugoti, nes navikas buvo labai arti, bet viskas pavyko. O svarbiausia – kad nuo šių metų implantai yra pilnai kompensuojami“, – džiaugėsi Dovilė.
„Tad jeigu tik yra dvejojančių moterų, kurios svarsto, nori pasikalbėti, pasipasakoti, padiskutuoti, tikrai galite susisiekti su manimi“, – drąsino ji.
Dėl genų mutacijų labiau rizikuoja susirgti ne vienu vėžiu
NVI gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė priminė, kad BRCA1 ir BRCA2 genų patogeniniai variantai padidina krūties vėžio riziką ir moterims, ir vyrams, kiaušidžių, prostatos, kasos vėžio, melanomos riziką.
„BRCA1 ir BRCA2 genai yra vadinami naviko „slopinimo“ genais. Esant normaliai mūsų organizmo būklei šie genai kaip tik saugo mus nuo onkologinio proceso išsivystymo. Tačiau šių genų veikla gali sutrikti, kai žalingi aplinkos veiksniai sukelia jų pokyčius (mutacijas).
Dėl neteisingos mitybos, tabako rūkymo, alkoholio vartojimo sukeltų genų mutacijų organizmo ląstelės pakinta, supiktybėja ir pradeda nevaržomai dalintis – atsiranda vėžys. Patogeniniai BRCA1 ar BRCA2 genų variantai arba mutacijos yra paveldimi, t. y. gali būti perduodami iš kartos į kartą. Šių patogeninių genų mutacijų nešiotojų rizika susirgti vėžiu yra daug didesnė“, – įspėjo gydytoja.
Tokiam pacientui siekiant laiku nustatyti onkologinės ligos pradžią sudaromas specialus sveikatos priežiūros planas, skiriami kryptingi ir detalūs tyrimai, gali būti rekomenduojamos profilaktinės krūtų, kiaušidžių šalinimo operacijos.
„Nėra kažkokios vienos taisyklės, kaip reikia elgtis, kai jau nustatyta ta mutacija. Bet kaip ir šioje istorijoje tik operacija sumažina rizika. Stebėjimas rizikos nepanaikina, tik leidžia nustatyti ligą anksčiau ir atitinkamai pagydyti“, – pastebėjo genetika.
Kam reikia pasitikrinti pas genetiką?
O. Liaugaudienės aiškinimu, jei nustatoma, kad pacientas yra pakitusio geno nešiotojas, svarbu atlikti genetinį tyrimą jo vaikams, kitiems giminaičiams. Anksti sužinojus apie padidintą onkologinės ligos riziką, įmanoma laiku ją nustatyti ir pagydyti, išvengiant sunkių komplikacijų, arba reikšmingai sumažinti jos riziką, atlikus profilaktinę operaciją.
Gydytojo genetiko konsultacija rekomenduotina, jeigu moteriai diagnozuotas krūties vėžys ir ji yra jaunesnė nei 50 metų. Taip pat – jei diagnozuotas „trejopai neigiamas“, pirminis abiejų krūtų, kiaušidžių arba kiaušintakių vėžys. Genetiko konsultacija patariama, jeigu nustatytas krūties vėžys ir kiaušidžių, kasos, skrandžio vėžys arba melanoma.
Būtina išsitirti genetiškai, jeigu ir vienam iš pirmos eilės giminaičių: motinai, tėvui, seseriai, broliui, ar pilnamečiui vaikui (bet kurios lyties) nustatytas krūties vėžys.
Genetikės pastebėjimu, nesvarbu, net jei liga buvo diagnozuota prieš 10 metų ar daugiau – tuo metu net nebuvo galimybės atlikti tokius tyrimus, todėl tą reikėtų padaryti dabar.
„Bet geriausia būtų, jei yra tokia galimybė, atvažiuoti išsitirti tada, kai žmogus yra sergantis, nes tyrimas tada yra informatyvesnis. Tad kviečiame atvažiuoti tetą, mamą ir tik tada žiūrėti į kitus šeimos narius“, – sakė gydytoja.
Atvykus su siuntimu gydytojo genetiko konsultacijai, konsultacija žmogui nekainuoja. Nesant indikacijų atlikti genetinį tyrimą, bet pacientui pageidaujant, genetinis tyrimas gali būti atliktas paciento lėšomis.
Dažniausias moterų onkologinis susirgimas
Primenama, kad krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Didžiausi sergamumo rodikliai stebimi vakarietiško gyvenimo būdo aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Lietuvoje sergamumo krūties vėžiu rodikliai yra vieni žemiausių Europoje ir kas metai nustatoma daugiau nei 1600 naujų šios onkologinės ligos atvejų. Yra stebimas nuolatinis sergamumo krūties vėžiu rodiklių didėjimas.
Nors Lietuvoje jau nuo 2005 m. yra vykdoma antrankinės mamografinės patikros programa, kurios tikslas yra sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio jį nustačius ankstyvose stadijose, tačiau ankstyvose stadijos (I ir II stadijoje) yra nustatoma tik apie 70 proc. visų krūties vėžio atvejų Lietuvoje.
Jei krūties vėžys buvo nustatytas I stadijoje, 5-erių metų išgyvenamumas yra 98 proc., t.y. 98 proc. moterų su I stadijos krūties vėžiu išgyvena mažiausiai 5-erius metus ir gyvenimo kokybė po gydymo dažniausiai išlieka nepakitusi. Krūties vėžį nustačius IV stadijoje, 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis tėra 31 proc.
Krūties vėžys taip pat yra ir dažniausia mirties priežastis nuo vėžio moterims. Lietuvoje tarp moterų 15 proc. visų mirčių nuo vėžio yra mirtys nuo krūties vėžio, 2020 m. nuo šios ligos mirė 560 moterų, o mirtingumo rodiklis yra 27,8 mirtys 100 000 gyventojų. Mirtingumo rodikliai Lietuvoje nuolatos mažėja, nepaisant didėjančio sergamumo.
