Vadinamoji Matuko reforma – centralizuota vaiko teisių apsauga – įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. Įstatyme detaliai reglamentuojamas reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, sukurtos mobilios komandos, skubiai reaguojančios ir sprendžiančios problemas šeimose.
Įstatymu įtvirtinta, kad, nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, vaikas bus skubiai paimamas iš jam nesaugios aplinkos.
Preliminariai 2019 metų duomenimis, nustatytų galimų smurto atvejų skaičius 5444, o galimai smurtą patyrusių vaikų – 4635. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIC) duomenimis, per 2018 m. užfiksuoti 4 854 galimo smurto prieš vaiką atvejai, kurių metu smurtą galimai patyrė 4 448 vaikai, tai sudaro 0,88 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų. 2017 m. smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius sudarė 0,98 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų, o 2016 m. – 0,5 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų.
Daugiausiai – psichologinio smurto atvejų
Vaikų teisių apsaugos specialistai aiškina, kad skaičiai nuo 2016 metų itin skiriasi todėl, kad prieš tai nebuvo centralizuotas skaičiavimas ir savivaldybėse veikę Vaiko teisių skyriai savarankiškai tvarkė skaičiavimo metodiką ir būdus.
SPIS duomenimis, iš visų vaikų, galimai 2018 m. patyrusių smurtą, 1 548 vaikai augo aplinkoje, kurioje buvo galimai smurtaujam, o prieš 2 396 vaikus buvo galimai panaudotas smurtas.
Lyginant 2018 m. SPIS užfiksuotų atvejų, kai prieš vaikus galimai panaudotas smurtas, pasiskirstymą pagal patirto smurto rūšį matyti, jog daugiausiai prieš vaikus galimai naudotas psichologinis 2 600 atvejų bei 1 284 atvejais fizinis smurtas, taip pat užfiksuota 819 nepriežiūros bei 151 seksualinio smurto atvejai.
Iš 1 284 fizinio smurto atvejų 98 atvejus sudaro fizinės bausmės, tai beveik 8 procentų visų smurto atvejų.
Pažymėtina, kad vaikai, tapę galimo smurto liudininkais bei augę aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama (smurtauta), priskiriami prie vaikų, patyrusių psichologinį smurtą, todėl psichologinį smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius ženkliai didesnis nei kitos rūšies smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius.
Mažėja vaiko perdavimo į globą atvejų
Vaikų teisių apsaugos specialistai nurodo, kad mažėja atvejų, kuomet vaikai paimami iš tėvų ir perduodami į laikinąją globą. Pavyzdžiui, 2017 m. laikinajai globai buvo perduoti 2524 vaikai, iš kurių 1310 grąžinti tėvams, o 31 – įvaikintas.
2018 m. į laikinąją globą pateko 2055 vaikai, iš kurių 1055 grįžo į namus, o 37 buvo įvaikinti. 2019 metais skaičiai dar mažesni. Į laikinąją globą pateko 1296 vaikai, tėvams grąžinti 792, o įvaikinti 25 vaikai.
Smurto atvejai prieš vaikus mieste yra daugiau nei kaime. 2018 m. mieste užfiksuoti 2 773 galimo smurto prieš vaikus, o kaime – 2 081 atvejis.
Dažniausiai smurtauja tėvai
SPIS duomenimis 2018 m. (kaip ir 2016-2017 m.) daugiausiai atvejų, kai vaikai galimai patyrė smurtą, buvo 10–14 m. amžiaus grupėje – 1546 užfiksuoti atvejai. Daugiausia nepriežiūros atvejų buvo vaikų iki trejų metų amžiaus.
Per 2018 m. užfiksuota 2 614 smurto atvejų prieš berniukus ir 2 240 atvejų prieš mergaites. Galimą seksualinį smurtą dažniau patyrė mergaitės – užfiksuota 130 atvejų, o prieš berniukus – 21. Kitų rūšių smurtą dažniau patyrė berniukai.
Iš visų 4 448 vaikų, galimai patyrusių smurtą, 133 vaikams buvo nustatytas neįgalumas (tai sudaro 3 proc. visų smurtą galimai patyrusių vaikų).
Kaip ir ankstesniais metais, 2018 m. prieš vaikus daugiausiai galimai smurtavo artimi asmenys – tėvai ar vienas iš tėvų, globėjai, seneliai. Galimo fizinio smurto atvejais daugiau kaip 48 proc. fizinį smurtą prieš vaikus galimai naudojo artimi pilnamečiai asmenys. Seksualinį smurtą prieš vaiką dažniau naudojo svetimi pilnamečiai asmenys, tai sudarė beveik 62 proc. visų atvejų.
Reforma Seime palaiminta beveik vienbalsiai (susilaikė tik Seimo narė Aušra Maldeikienė), palaikymą pareiškė ir didžioji visuomenės dalis. Vis tik įstatymo pakeitimai sulaukė ir kritikos, kad naujoji vaiko teisių sistema taps norvegiškąja „Barnevernet“, garsėjančia vaikų atėmimu iš šeimų.
