Kai mano vyras nusipirko britva, as nusipirkau siupeli. Jis paklause, kam reikia, o as atsakiau, kad bent kazka galeciau nuo asfalto nusigrandyti ir i karsta isideti. Ziauru, bet vyras sukluso. Avariju nepatyre, pora metu nevazinejo, kol galiausiai po keliu metu pardave.

Tokiu moterų reta,kurios aukojasi dėl vyro.Ivyko kaip įvyko,meilė daro savo.Jei myliu tai mylėsiu amžinai.Tiesiog jaudina,tas straipsnis.Jums sveikatos,stiprybės ir Dievo palaimos.

Kantrybės viskas bus gerai. Žiaurei bet laikykitės pradžioje bus nelengva, bet mes su jumis. Žmonele nepraraskite vilties. Gyvenimas juda i prieki bus ir geresniu akimirku. Stirybės jums. Žmogus tam ir esi apdovanota. Kauno akiu klinikos ateitije turėtu padėti, aš pati vos akla netapau kai geras profesorius isisukuo i mano bėda, irgi buvau po avarijos, turėjau ir 2 operacijas.

Saunuole mergina, pats susigraudinau perskaites visa istorija. O daktarai brudu brudai kai istengia dar isjuokti klausdami kam tu slaugai invalida. Stiprybes jum seimyna laikau kumscius uz jus!

Atsidavimas jau nebe toks dažnas reiškinys.tad tikrai labai džiugu skaityti šį jaudinantį straipsnį.

"O tai nuo gimimo su viena akim nemates", tai galima matant tik viena akim gauti teises?

Padeti butina, pagal isgales.

Saunuole, gerbiu...as ir del vyro gyvenu o ne del saves nors daug kas nesupranta...avarija pakeite visa gyvenima i kita puse paskyi po dar 10 metu trys insultai bet as su juo ir del jo...28 metai santuokoj, nors ne vienas sake kodel laiku neissiskyrei, deja neisiskyriau, nes duota priesaiki iki mirties...