Becki (26) sako: „Dabar mano gyvenimas tobulas visais aspektais. Beveik negaliu patikėti, kad vos prieš kelerius metus sirgau gyvybei pavojų keliančiu vėžiu, buvau labai nutukusi ir man buvo sakoma, kad niekada neturėsiu vaikų. Dabar apkabinu savo sūnų Leo ir jaučiuosi labai laiminga ir sveika – tai visų svajonių išsipildymas.“
Becki daug svorio priaugo, kai būdama 18 išsikraustė iš tėvų namų ir pradėjo gyventi su savo ilgamečiu vaikinu.
Ji sako: „Valgydavome daugiausia maistą išsinešimui, keletą kartų per savaitę sukirsdavome šeimyninio dydžio picą su visais padažais, visą dieną užkandžiaudavome traškučiais ir šokoladukais, prie kiekvieno patiekalo valgydavome dideles riekes baltos duonos. Man atrodė, kad esu laiminga, todėl nekreipiau dėmesio į savo svorį.“
Parduotuvėje „Marks & Spencer“ Becki pradėjo dirbti vadybininke, todėl gaudavo nuolaidų maistui. Tai tik sustiprino jos polinkį į emocinį valgymą, kai ji išsipūtė iki 114 kg. Tuomet, 2013 metų rugsėjo mėnesį, apsilankiusi pas savo šeimos gydytoją ji sužinojo, kad pažastyje turi guzelį. Po dviejų savaičių guzelių jau buvo penki, o biopsija parodė, kad dvidešimtmetė mergina serga reta Hodžkino limfoma. Tolesni tyrimai atskleidė, kad vėžys jau išplitęs į kaklą, pilvą ir klubus.
„Tai buvo agresyvus trečios stadijos vėžys – vos viena stadija iki mirtinos ligos, išplitusios į organus.“ – sako Becki. – „Jaučiausi, lyg būčiau viską praradusi.“
Becki gavo pasiūlymą JAV dalyvauti naujų chemoterapinių vaistų bandyme.
„Žinoma, kad sutikau. Privalėjau išbandyti viską.“ – sako ji. – „Bet net negalėjau įsivaizduoti, kaip blogai jausiuosi dėl chemoterapijos. Atsimenu, kaip mamai sakiau, kad geriau jau mirčiau, nei tęsčiau gydymą.“
Po mėnesio chemoterapijos, 2013 metų lapkričio mėnesį, Becki buvo pranešta, kad jis nebeturi kiaušialąsčių ir niekada negalės pastoti.
„Buvo labai liūdna, bet aišku, tuo metu tai nebuvo prioritetas.“ – sako ji.
Vos po aštuonių savaičių ir keturių chemoterapijos sesijų tyrimai rodė, kad nuo vėžio ji yra pasveikusi. Gydytojai buvo apstulbę.
„Puikiai prisimenu tą dieną – tai buvo gruodžio 13. Verkiau iš laimės, kad esu pasveikusi, ir dar per tokį trumpą laiką.“
Chemoterapiją Becki baigė 2014 metų balandžio mėnesį ir tada pajuto, kad gyvenime jai buvo duotas antras šansas.
Po dar dvejų metų jos laukė dar viena šokiruojanti naujiena – jis laukėsi. „Iškart paskambinau savo gydytojui, o jis pasakė visada tikėjęs, kad vieną dieną tapsiu mama.“ – pasakoja ji. – „Tai buvo antras stebuklas per dvejus metus, tiesiog nesitvėriau džiaugsmu.“
Becki ir toliau storėjo, kol 2017 metų sausį gimė Leo. Ji svėrė daugiau, nei kada nors prieš tai, ir sirgo pogimdymine depresija. Becki valgė greitą maistą ir toliau storėjo – galiausiai jos svoris pasiekė 114 kg.
„Pasižiūrėjusi į savo nuotraukas pravirkau. Man gyvenime buvo duotas antras šansas ir turėjau nuostabų kūdikį, bet vis tiek žudžiau save.“
Pasiryžusi keistis ji prisijungė prie „Weight Watchers“ programos.
„Man ši programa patiko, nes joje nėra draudžiamo maisto. Kartais, savaitgaliais galėjau sau leisti greito maisto.“ Paprastai pusryčiams Becki valgydavo dubenėlį vaisių su jogurtu, pietums – duonos su vištiena ir salotų, o vakarienei – keptų bulvių arba makaronų su salotomis.
Kartą per savaitę ji lankė treniruotes sporto klube ir su sūnumi daug vaikščiojo, o 2018 metų balandžio mėnesį ji jau buvo numetusi 31 kg. Tą mėnesį ji dalyvavo draugės mergvakaryje.
„Atsimenu, kaip su draugėmis sėdėjau prie baseino, dėvėjau 14 dydžio maudymosi kostiumėlį ir pirmą kartą per daugelį metų jaučiausi fiziškai ir psichologiškai stipri.“ – sako ji.
Bet jos partnerio gyvenimas klostėsi kitaip – jis ir toliau šlamštė greitą maistą, taip gundydamas ir ją.
Grįžusi iš mergvakario išvykos Becki nusprendė mesti ne tik svorį, bet ir jį.
„Tuo metu mūsų gyvenimai buvo pasidarę pernelyg skirtingi – vėžys visiškai pakeitė mano požiūrį į gyvenimą, o jis visai nebuvo pasikeitęs. Man reikėjo judėti į priekį.“
Praėjusį birželį Becki santykius nutraukė ir kartu su sūnumi grįžo gyventi pas tėvus.
„Nustojau gerti antidepresantus, kurie man buvo išrašyti po sirgimo vėžiu, ir toliau mečiau svorį. Kasdien dariausi vis stipresnė. Tuo metu svėriau 66 kg. Kai su Leo išsikraustėme gyventi į atskirą butą, lapkričio mėnesį, jau svėriau tik 57 kg. Dabar turiu naują partnerį, Darreną, ir pirmą kartą gyvenime telpu į aštunto dydžio drabužius.
Puse etato dirbu šeimos gydytojo administratore, todėl turiu daug laiko, kurių galiu leisti su sūnumi, kurį labai myliu. Tiesiog neįtikėtina, kai pagalvoju, kad jei nebūčiau susirgusi vėžiu, greičiausiai mano gyvenimas nebūtų pasikeitęs ir nė iš tolo neprimenčiau tos moters, kuria esu dabar. Dabar mano gyvenimas tobulas visais aspektais.“
