Jonas gimė Ukmergės rajone, Bakšionių kaime. Turėjo vieną brolį ir dvi seseris. Buvo pats vyriausias šeimoje. Brolis ir viena sesuo jau iškeliavę amžinybėn, likusi jauniausia sesuo, kuriai netrukus sukaks devyniasdešimt.
Pasakojo, kad prieš karą mokėsi Ukmergės gimnazijoje, vėliau studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo fiziko, matematiko specialybes. Buvo vedęs, bet žmona mirė jau prieš dvidešimt metų. Savų vaikų nesusilaukė, todėl dabar gyvena vienas. Tačiau džiaugiasi – aplanko dukterėčios.
Ilgaamžiškumo paslaptis
Garbingą jubiliejų neseniai paminėjęs vyras Ukmergės mieste gyvena nuo 1950-ųjų. Kadaise dirbo pedagoginį darbą. Pirmiausia – Ukmergės antrojoje vidurinėje mokykloje, anksčiau buvusioje mergaičių gimnazijoje, nuo 1960-ųjų – Ukmergės pirmojoje vidurinėje mokykloje, dar vėliau – technikume.
Teiraujantis, kokia jo ilgaamžiškumo paslaptis, J. Urbonas sako; „Jokia čia paslaptis. Valgau tą patį, ką ir visi, kvėpuoju tuo pačiu oru, kaip ir visi. Niekada nerūkiau cigarečių, nevartojau alkoholio, bet, nemanau, kad tai turi įtakos. Viena prancūzė, išgyveno 122-ejus metus, nors ir rūkė, ir gėrė. Tiesiog buvau geros sveikatos, niekada nesirgau jokiomis ligomis ir labai daug dirbau.“
Išties, be profesinės veiklos vyras dar buvo ir sodininku, daržininku, bitininku. Seniau laikė dvidešimt avilių. Ir dabar dar turi dešimt, kuriuos prižiūrėti padeda dukterėčios.
„Dabar mano bitės vargšės, – sako Jonas, – nes nebegaliu pats dirbti. Atvažiuoja dukterėčios, aš jas pakonsultuoju, jos prižiūri. Bitės – mano paskutinė meilė. Pirmoji buvo matematika. Bet paskutinė – stipriausia, nes daugiau jau nebebus.“
Pašnekovas juokauja, jog pats irgi aplanko avilius, nuvažiuoja, kaip sako, „mersedesu“ – vežimėliu.
Senolis apie savo gražų amžių mąsto filosofiškai: „Teisybė, kad šią žemę mindau jau šimtą metų, bet gyvenimas buvo daug trumpesnis. Gyveni tada, kai patiri džiaugsmo akimirkas, o tokių per mano gyvenimą buvo nedaug. Karas, pokaris…
Džiaugsmas, kai gali dirbti ir matyti savo darbo vaisius. Nebūtinai dirbti kažką labai reikšmingą. Gali medelį pasodinti – ir tau jau džiaugsmas. O kai nebegali, tai toks ir gyvenimas. Metai tik eina, bet jie neprasmingi, jei nieko nepadarei.“
Palinkėjimas jaunajai kartai
Klausiant, kokių norų turi gimtadienio proga, jubiliatas sako, kad norai priklauso nuo galimybių ir sveikatos. Seniau norėdavosi daugiau, o dabar tiek, kiek gali įgyvendinti. „Nenoriu, ko negaliu. Noriu daugiau bityne pabūti, paklausyti dūzgesio.“
Apie karą, pokarį vyras kalba nedaug. „Nieko linksmo nebuvo. Gaudė, šaudė. Vyko okupacija. Per karą numirė tėvas – šeimai didelė netektis. Ypač sunkūs pokario metai, kai į namus ateidavo ir viena pusė, ir kita. Pavojingi laikai buvo. Apie karą daug galima šnekėti, bet nereikia“, – sako Jonas.
Kalbantis su juo telefonu kambaryje fone groja radijas. Televizijos šimtametis nebežiūri. Prieš porą metų paprastėjus regėjimui, mato tik šešėlius. O ir seniau nebuvo didelis televizijos gerbėjas. Labiau mėgsta radiją. Klauso, kai blogai miega. Mėgsta klasikinę muziką, domina politika, žinios. Juokaudamas sako: „Gyvenu, tai ir domiuosi dar. Prieš laiką nė vienas nelaimėjo. Ateis metas, teks pasiduoti.“
Dabartinei kartai šimtametis linkėjo, kad jų gyvenimas būtų geresnis, nei jo jaunystėje. „Mūsų jaunystė praėjo pro šalį, nepasinaudojome visomis galimybėmis, kurias gali duoti gyvenimas. Linkiu, kad visi būtų sveiki ir dirbtų“, – kalbėjo jis.
Jubiliejaus proga šimtamečio pasveikinti atvyko mero patarėja Goda Juzėnaitė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė. Garbingos sukakties proga Savivaldybės atstovės įteikė rajono mero Dariaus Varno sveikinimą ir perdavė nuoširdžiausius sveikatos linkėjimus. Taip pat šimtamečiui įteikta gėlių, vienkartinė išmoka, kurios dydis – 700 eurų, ir dovana – šilta antklodė.
Šimtametis J. Urbonas, dėkodamas už skirtą dėmesį ir sveikinimus, sakė, jog svarbiausia gyvenime yra džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka ir nuveiktais kasdieniais darbais.
„Sodros“ duomenimis, Ukmergės rajone 100 metų šiemet sukanka 8-iems gyventojams. Pirmasis iš jų, J. Urbonas, gimtadienį jau atšventė. Deja, vienas šios garbingos sukakties nesulaukė – neseniai mirė. Tad liko dar 6 jubiliatai, kuriems šiemet sukaks 100 metų.
Autorė: Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
