Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias bus didinami mokesčiai dyzelinui, benzinui, dujoms, taip pat šildymui naudojamam kurui.
Kaip posėdyje informavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, jeigu šis ir kiti žalieji įstatymai nebūtų priimti, Lietuva Europos Sąjungai turėtų sumokėti 444 mln. eurų už nesumažintą taršą.
Patvirtintame įstatymo projekte numatoma, kad kainos bus didinamos palaipsniui, pradedant nuo 2023 m. ir baigiant jau 2030 m. Kitaip tariant, jau nuo kitų metų pradžios degalų branginti kol kas nesiūloma.
Vyriausybės patvirtintas projektas dabar bus teikiamas svarstyti Seimui.
Kiek brangs dyzelinas ir benzinas?
Jeigu dabar akcizas gazoliams arba dyzelinui Lietuvoje yra 372 eurai už 1000 litrų, tai priėmus minėtą įstatymą ilgainiui jis padidės iki 500 eurų, o prie šios sumos dar bus pridėta 157,2 euro dydžio CO2 dedamoji.
Taigi, bendrai už vieną litrą dyzelino reikės mokėti ne 0,372 euro, kaip yra dabar, o 0,6572 euro akcizą (toks akcizas turėtų būti taikomas nuo 2030 m.)
Benzino akcizas ilgainiui didės nuo dabartinių 466 eurų už 1000 litrų iki 600 eurų (kartu su CO2 dedamąja). Tad už litrą benzino turėsime mokėti 0,6 euro akcizų.
Galutinė dyzelino ir benzino kaina priklausys nuo to, kokia bus jo savikaina ir kaip keisis pridėtinės vertės mokestis.
Kaip informavo Finansų ministerija, dėl mokestinių veiksnių benzino kaina per laikotarpį iki 2030 m. galėtų padidėti apie 0,17 euro už litrą, dyzelino – apie 0,35 euro už litrą, o naftos dujų – apie 0,13 eurų už litrą.
Kuras šildymui ir žemės ūkiui
Naujame įstatymo pataisų projekte numatoma gerokai apriboti ir žemės ūkyje naudojamą pigesnį dyzeliną.
Pirmiausia būtų įvesta 100 tūkst. litrų kvota tokiems degalams, vėliau ji būtų sumažinta iki 50 tūkst. litrų per metus neviršijant Vyriausybės nustatytų kiekių (jie priklauso nuo dirbamos žemės ploto ir kt.).
Iškastinį kurą šildymui naudojantys gyventojai ir įmonės ar organizacijos taip pat turėtų suklusti.
Projekte numatoma, kad skaičiuojant skysto kuro (mazuto), akmens anglies, durpių ir kito kuro akcizą ilgainiui taip pat bus pridėta CO2 dedamoji. Priklausomai nuo kuro rūšies, ji papildomai sudarys iki 38,72 euro už toną.
Žada skirti milijardus eurų
Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė anksčiau sakė, kad siūloma žaliųjų mokesčių transformacija padidins šalies atsparumą nuo šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, patiriamų iškastinio kuro kainos svyravimų ir jų keliamos rizikos.
Be to, užuot mokėjus už importuojamą energiją, jos gamybą galėsime plėtoti vietinėje rinkoje kartu kurdami naujas darbo vietas ir diegdami pažangias technologijas.
„Gyventojams ir verslams jau šiandien siūloma milijardinė parama švaresniems ir efektyvesniems šildymo sprendimams, transporto priemonėms, pastatų atnaujinimui ir energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai. Kartu gyventojams ir gamintojams siunčiame aišku signalą, kad sprendimai investuoti į klimato draugiškas technologijas ateityje vis labiau apsimokės“, – komentavo G. Krušnienė.
Ateinantį dešimtmetį į ekonomiką iš skirtingų fondų ir programų bus įliejami apie 6 mlrd. eurų žaliajai Lietuvos ekonomikos pertvarkai. Vien į švarius šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą pagal Žaliąjį kursą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, dar iki 1,5 mlrd. investicijos projektuojamos į viešojo transporto ir mikromobilumo infrastruktūrą.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias bus didinami mokesčiai dyzelinui, benzinui, dujoms, taip pat šildymui naudojamam kurui.
Kaip posėdyje informavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, jeigu šis ir kiti žalieji įstatymai nebūtų priimti, Lietuva Europos Sąjungai turėtų sumokėti 444 mln. eurų už nesumažintą taršą.
Patvirtintame įstatymo projekte numatoma, kad kainos bus didinamos palaipsniui, pradedant nuo 2023 m. ir baigiant jau 2030 m. Kitaip tariant, jau nuo kitų metų pradžios degalų branginti kol kas nesiūloma.
Vyriausybės patvirtintas projektas dabar bus teikiamas svarstyti Seimui.
Kiek brangs dyzelinas ir benzinas?
Jeigu dabar akcizas gazoliams arba dyzelinui Lietuvoje yra 372 eurai už 1000 litrų, tai priėmus minėtą įstatymą ilgainiui jis padidės iki 500 eurų, o prie šios sumos dar bus pridėta 157,2 euro dydžio CO2 dedamoji.
Taigi, bendrai už vieną litrą dyzelino reikės mokėti ne 0,372 euro, kaip yra dabar, o 0,6572 euro akcizą (toks akcizas turėtų būti taikomas nuo 2030 m.)
Benzino akcizas ilgainiui didės nuo dabartinių 466 eurų už 1000 litrų iki 600 eurų (kartu su CO2 dedamąja). Tad už litrą benzino turėsime mokėti 0,6 euro akcizų.
Galutinė dyzelino ir benzino kaina priklausys nuo to, kokia bus jo savikaina ir kaip keisis pridėtinės vertės mokestis.
Kaip informavo Finansų ministerija, dėl mokestinių veiksnių benzino kaina per laikotarpį iki 2030 m. galėtų padidėti apie 0,17 euro už litrą, dyzelino – apie 0,35 euro už litrą, o naftos dujų – apie 0,13 eurų už litrą.
Kuras šildymui ir žemės ūkiui
Naujame įstatymo pataisų projekte numatoma gerokai apriboti ir žemės ūkyje naudojamą pigesnį dyzeliną.
Pirmiausia būtų įvesta 100 tūkst. litrų kvota tokiems degalams, vėliau ji būtų sumažinta iki 50 tūkst. litrų per metus neviršijant Vyriausybės nustatytų kiekių (jie priklauso nuo dirbamos žemės ploto ir kt.).
Iškastinį kurą šildymui naudojantys gyventojai ir įmonės ar organizacijos taip pat turėtų suklusti.
Projekte numatoma, kad skaičiuojant skysto kuro (mazuto), akmens anglies, durpių ir kito kuro akcizą ilgainiui taip pat bus pridėta CO2 dedamoji. Priklausomai nuo kuro rūšies, ji papildomai sudarys iki 38,72 euro už toną.
Žada skirti milijardus eurų
Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė anksčiau sakė, kad siūloma žaliųjų mokesčių transformacija padidins šalies atsparumą nuo šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, patiriamų iškastinio kuro kainos svyravimų ir jų keliamos rizikos.
Be to, užuot mokėjus už importuojamą energiją, jos gamybą galėsime plėtoti vietinėje rinkoje kartu kurdami naujas darbo vietas ir diegdami pažangias technologijas.
„Gyventojams ir verslams jau šiandien siūloma milijardinė parama švaresniems ir efektyvesniems šildymo sprendimams, transporto priemonėms, pastatų atnaujinimui ir energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai. Kartu gyventojams ir gamintojams siunčiame aišku signalą, kad sprendimai investuoti į klimato draugiškas technologijas ateityje vis labiau apsimokės“, – komentavo G. Krušnienė.
Ateinantį dešimtmetį į ekonomiką iš skirtingų fondų ir programų bus įliejami apie 6 mlrd. eurų žaliajai Lietuvos ekonomikos pertvarkai. Vien į švarius šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą pagal Žaliąjį kursą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, dar iki 1,5 mlrd. investicijos projektuojamos į viešojo transporto ir mikromobilumo infrastruktūrą.
