„Volvo“ 5 cilindrų dyzelis: Vienas geriausių dyzelinių variklių?

Skirtumai tarp trijų evoliucijų
Pirmoji „D5“ variklio karta buvo pristatyta pačiu tinkamiausiu metu. Europos Sąjunga tuomet skatino vairuotojus ir gamintojus investuoti į dyzelinu varomus motorus, nes jie užtikrindavo ne tik mažesnes CO2 emisijas, bet ir puikų galios ir mažų kuro sąnaudų santykį. Receptas, kuris patiko daugeliui Europos vairuotojų.
Iš pradžių „Volvo“ gamino dvi „D5“ variklių versijas: „D5244T“ ir „D5244T2“. Pastarasis jėgos agregatas išvystė 130 arklio galių ir 280 Nm sukimo momentą 1750-3000 sūkių diapazone. Tuo tarpu „D5244T“ buvo išvystė 163 arklio galias ir 340 Nm sukimo momentą.
Abu varikliai nebuvo komplektuojami greitai užsikemšančiais „DPF“ filtrais ir naudojo identišką „Common Rail“ – tiesioginio įpurkšimo sistemą – „Bosch EDC 15“. Būtent pirmoji „D5“ interpretacija yra pati patikimiausia ir reikalaujanti minimalios, bet reikalingos priežiūros.
Pirmoji „D5“ evoliucija neturėjo sudėtingos elektronikos, kietųjų dalelių filtrų, sklendžių įsiurbimo kolektoriuje. Be to, į „Euro 3“ variklius buvo montuojami patvaresni purkštukai, kurių remontas neprivers kreiptis paskolos pas Bobutę.
2015 metų pavasarį prasidėjo antrosios „Volvo“ dyzelinių variklių evoliucijos gamyba. Nors cilindro skersmuo išliko toks pats – 81 milimetras, „Volvo“ inžinieriai atliko keletą esminių pakeitimų: sumažino darbinį tūrį nuo 2401 cm3 iki 2400 cm3, sumažino suspaudimo laipsnį nuo 18:1 iki 17.3:1 ir padidino variklio apsisukimų viršutinę ribą nuo 4600 iki 5000. Visi varikliai taip pat gavo naujesnę „Bosch EDC 16“ įpurškimo sistemą, turbinos valdymas patikėtas elektronikos prietaisams, atsirado įvairios priemonės, kurios padėjo šiems motorams praeiti CO2 ir NOx taršos testus.
„Euro 4“ standartą atitinkantys motorai buvo žymimi „D5244T4“, „D5244T5“, „D5244T6“ ir „D5244T7“. Vairuotojai galėjo rinktis iš variklių, kurie išvystė 122, 125, 163 ir 185 arklio galias.

Kur ekologija, ten problemos
Daugelis sutinka, jog būtent „Euro 4“ taršos standartą atitinkantys varikliai nėra tie, kuriuos reikėtų rekomenduoti savo artimiems draugams. Teoriškai – jie efektyvūs ir pakankamai dinamiški, tačiau būtent „Euro 4“ taršos standartą atitinkantys dyzeliniai varikliai turi daugiausiai problemų, bet tai nereiškia, jog juos verta aplenkti. Anaiptol. Jie tiesiog reikalauja žymiai daugiau dėmesio ir priežiūros negu sunkiai užmušami „Euro 3“ analogai.
Pirkdami automobilį su „Euro 4“ variklių, būtinai atlikite purkštukų patikrą. „Volvo“ specialistai rekomenduoja tai daryti bent kartą per metus, tuomet bus galima užbėgti įvykiams už akių ir galbūt pavyks išvengti didelių išlaidų.
Prastai dirbančių purkštukų rezultatas – nesudegantis kuras ir ant stūmoklio susidarantys suodžiai. Pastarieji – dega ir priverčia išsilydyti stūmoklį. Viso to pasekmė – priverstinis variklio keitimas.
„Euro 4“ taršos standartą atitinkantys jėgos agregatai turi dar vieną rimtą problemą – sparčiai užsikemšančią „EGR“ sistemą, kuri vėliau įtakoja prastą gazo sklendės darbą. Blogiausia yra tai, jog sklendės vidiniai krumpliaračiai yra pagaminti iš plastmasės, kurie dėl sudėtingesnio sklendės vaikščiojimo labai greitai nusidėvi.
Taip pat reikėtų paminėti įsiurbimo kolektoriaus sklendes, kurios pastoviai lūžta. Gera žinia yra ta, jog šios problemos galima išvengti – prireiks tiesiog visas sklendes pašalinti. Mechaniškai.

Naujos kartos variklis
Nuo 2010 metų „Volvo“ į savo automobilius pradėjo diegti visiškai naują, „Euro 5“ taršos standartą atitinkantį variklį. Inžinieriai dar kartelį sumažino suspaudimo laipsnį ir variklio tūrį, atitinkamai iki 16.5:1 ir iki 2 litrų. Nors variklių gamoje išliko didesnio tūrio motorai, tačiau pagrindinį vaidmenį atliko šie – 2 litrų varikliai.
Nauji ir atnaujinti varikliai išvystė 135, 150, 163 (2.4), 175 (2.4), 185 arklio galias. 135 ir 150 arklio galias išvystę motorai pasiekdavo 350 Nm sukimo momentą, tuo tarpu likusieji – 400 arba 420 Nm sukimo momentą.
Pačia didžiausia naujove tapo nauja įpurškimo sistema, o tiksliau – purkštukai. Nuo 2010 metų į šiuos variklius buvo diegiami pjezoelektriniai purkštukai.
Kaip ir daugelis modernių dyzelinių, jie yra pakankamai jautrūs degalų kokybei, o išmanūs ir efektyviai veikiantys purkštukai neremontuojami. Vis dėlto, pati silpniausia šių variklių vieta – aukšto slėgio kuro siurblys. Dėl įvairiausių priežasčių kuro sistemoje atsiranda metalinės drožlės, kurios sukelia domino efektą – priverčia iš rikiuotės išeiti visą kuro sistemą. Tuomet reikia keisti praktiškai visus komponentus, esančius kuro sistemoje: slėgio davikliai, aukšto slėgio siurblį, kuro filtrą ir t.t.
Mėgsta tik tinkamą alyvą
Jeigu planuojate įsigyti automobilį, kuris turėtų „Volvo“ markės logotipą ant radiatoriaus grotelių ir planuojate per metus įveikti bent jau 30 000 kilometrų, rinkitės senesnį, „Euro 3“ standartą atitinkantį variklį.
Pastarieji yra ištvermingesni ir nereikalauja atidesnės priežiūros. Kaip ir visi varikliai – jie reikalauja kokybiškos alyvos. Pastarąją rekomenduojama keisti kas 20 000 kilometrų, bet prieš tai įsitikinkite, jog ji atitinka „SAE 0W-30“ arba „ACEA A5/B5“ specifikaciją.